„Miškas – tai mes, tai gyvybė. Miškas – namai, oras, laisvė, Dievas. Miškas – tai mokytojas. Šiandien Miškas budina mus vienytis ir apsijungti, kviečia kelti dvasią ir stoti tvirtai už Gyvąją Gamtą, už tai, kas esmių esmė.
Žmonių nesuvienysi “per prievartą”, ypač deklaruojant “miško pramonės prioritetus”, bet jie gali patys apsivienyt, siekdami aukštesnių tikslų ir idealų. Jei Lietuva ieško savo “identiteto”, tai antras scenarijus suteikia tam unikalią galimybę: kaip Kosta Rika yra Centrinės Amerikos “miškų perlas”, o Nepalas ir Butanas – Azijos dvasiniai centrai, taip Lietuva galėtų tapt Europos “dvasinės miškininkystės ir miškotyros” centru…” – Alanas Petrauskas
