Rikantas Jonuška:
„Gyveno kartą toks žmogelis, vardu Tadas Blinda – svieto lygintojas… Tokių lygintojų pilna filmuose, knygose, pasakojimuose ir visoje mums pateikiamoje mūsų ir bet kurios kitos tautos praeities istorijoje. Kodėl jų tiek daug? O gi tam, kad jūs jų ieškotumėte, o radę jais sektumėte ir taip nieko daugiau negirdėtumėte ir mažiau savo galvą naudotumėte.
Ir to pasekoje, mums jų labai reikia, su jais būtų taip viskas paprasta ir lengva, grynai kaip pasakose ir super filmuose. Ateina lygintuvas viską išlygina ir sutvarko. O mums net nereikia pabusti iš tos pasakų karalystės. Eini per gyvenima, o jis tave neša… Gali kristi, kristi, bet niekada nenusiristi, nes visada atsiras didvyrio ranka, kuri tave pagaus ir išgelbės.
Bet krentam ir skaudžiai užsigaunam ir dar net kraujuojam, taip kaip ir mūsų brangi Lietuvėlė. Kas gi atsitiko kur visi didvyriai dingo? O gal jų net ir nebuvo?
Ateina, nors ir kaip gaila, daugeliui iš mūsų laikas, kai visgi suprantam, kad didvyrių nėra, o tie kurie buvo, tai juos sistema jau suvalgė. Kas liko, tai turi stogą ar yra labai slidūs ir atsargūs, visiškai ne tokie, kokius rodo per filmus.
Bet esmė net ne čia, tai tik optinė iliuzija mums sukurta dėka suklastotų istorinių didvyrių, prikurtų pasakų, legendų ir filmų apie svieto lygintojus. Taip nieko net neįtardami ir nesuprasdami mąstome lygiai taip pat kaip jie. Nes jeigu esame religingi ir mūsų prioritetas yra religija ir dievo žodis arba jeigu esam teisuoliai ir mes už teisybę ir tiesą, o gal mes už gėrį ir esam gelbėtojai pasaulio.
Nesvarbu ko besilaikytume, visi mes be išimties esame aukos ir pasekmė, ir niekuo neišsiskiriame nuo esamų mūsų vadinamųjų valdžiažmogių bei nekenčiamų globalistų.
Žinau, kad pasipiktinsite už tai, ką ką tik ką pasakiau. Atsiras suvokimas tiems kurie mąsto logiškai, kad aš praktiškai pavažiavau ir užvažiavau ant visų. Bet tęskim logišką mąstymą ir pabandykime žvilgterti į save, į aplinkinius ir viską kas vyksta aplinkui. Ir gan nesunkiai pamatysime, kad visi mes daugiau ar mažiau esame svieto lygintojai. Vieni drąsiau imasi lygintuvo, kai kas mano, kad nieko čia neišlyginsi ir stengiasi nenaudoti savo lyginimo priemonės. Yra begalės būdų kaip elgtis su savo lygintuvais, ir kaip bebūtų visi mes juos turim. Net patys tie, švenčiausi ir protingiausi juos turi.
Siūlau nesustoti tik čia ir jeigu dar vis užtenka sąmoningumo keliauti su manimi truputėlį toliau. Pabandykite įsivaizduoti, kaip mes vienas kitą šitoje šiuolaikinėje informatyvioje terpėje ir ne tik, bandome praktiškai be jokių taisyklių vienas kitą su savais lygintuvais išlyginti ir palyginti. Kai kam net nereikės įsivaizduoti, viską galima pamatyti ir stebėti kiekvieną dieną. Chaosas liejasi laisvai, kai kas pasakys, kad tai demokratijos ir liberalizmo viršūnė. Kai kas tai matydamas siūlo viską sugriauti, bei daryti „pokyti po pokyčio”. Ir iš dalies jie teisūs, viskas pas mus sugedę, supuvę.
Todėl siūlau eiti dar giliau ir paklausti savęs kur tikroji bėda? Ką reikia daryti čia ir dabar, kad šitas užburtas ratas betvarkė ir chaosas baigtųsi? Kaip mums išeiti iš šito užburto, net istoriškai, niekada nesibaigiančio rato. Atsakymas beveik čia ir prie pat, aš ant jo beveik jau užlipau: mums tereikia tvarkos ir kelių paprastų taisyklių, kurių būtų laikomasi visiems mums kaip lygus su lygiu. Bet kol į tai mažai kapstomės, taip toli neinam ir į tai nesigiliname. Taip ir turėsime chaosą ir betvarkę, kuri labai palanki lygintuvams su stambiu kapitalu, bei bendram globaliam lygintuvui.
Todėl siūlau susimąstyti ir žvilgterti apie tai filmuką, bei ateiti į grupę, kurios tikslas ir yra pabandyti pagaliau nors kartą išeiti iš šio užburto rato. Kai kam užklius: kodėl tik pabandyti. O todėl, kad nuo šiuolaikinių filmų su Švartsnegeriais ir Stalonėmis ir net serialais apie verges Izauras, bei visa kita, mes taip toli atitolom nuo realybės. Ir nebematom tos paprastos tiesos, kad jeigu ir įvestume tas kelias paprastas visiems suprantamas taisykles ir pasiektume tuos kelis primityvius, beveik visų mūsų toleruojamus tikslus. Šansai vis dar išliks minimalūs, nes mes vis dar esame ir visada būsime Tadais Blindomis, svieto lygintojais kiekvienas iš savos varpinės su savais lygintuvais. Todėl mums ir patinka tokios pasakos ir tokie filmai nes jie apie mus… Ir norint išeiti iš šio užburto rato turėtumėte tikiuosi jau suprasti, kad organizuotas ir vieningas būrys tikrame gyvenime yra daug pranašesnis už padrika būrį ir padrikus svieto lygintojus. Ir norint mūsų visų lygintuvus suderinti mums tereikia sutikti su tuo, kad tikra tiesa bus visų mūsų bendrame nutarime balsuojant, o veiksmai ir žingsniai, kuriuos mes atlikinėsim bus keliami tautos ir priklausys tik nuo jos malonės. Ir visi mūsų žodžiai, kalbos ir veiksmai turėtų būti sutelkti į tai, kad tautos balsas žodis ir organizuota valia atsirastų ir susikurtų, bei būtų nepriklausoma net nuo pačių mūsų. Visa kita manau suprantate, kad nėra svarbu ir yra tik lyginimas svieto vaikų smėlio dėžėje, kurioje tokių lygintojų daug, mes visi kol kas ten ir tas, kuris stipresnis, greitesnis ir naglesnis, jo lygintuvas paliks pastebimą pranašumą. Globalistai jam už tai paplos, o likusieji už jo bus palikti likimo valioje. Ar jauti, kad kitaip ir negali? Pabusk ir padėk mums išeiti iš šio užburto rato. Nes ratas sukurtas mums tik tam, kad ginčytumėmės tarp savęs, liptume vienas kitam ant galvų lenktyniautume vienas su kitu ir įrodinėtume savo tiesas, tik tam, kad iš šito užburto rato negalėtume išeiti. Ir visiškai nesvarbu ar tu už tiesą, teisybę ir teisingumą ir esi teisus, tu vis dar sistemos dalis… siūlau susikurti mums savo ratą, kuris mus vienytų, papildytų ir leistų išlipti iš senojo. P.s. atsiprašau už per ilgą tekstą ir ačiū, kad išklausėte. Grupę rasite čia”:
