Rikantas Jonuška:

„Stebint save ir kitus, supranti, kad visi mes vienaip ar kitaip, bet norim primesti savo valią kitiems. To siekiame ir dėl to kovojame.

Lyg ir viskas gerai – kiekvienas turime poreikį išlikti asmenybe, unikaliu, individualiu ir ypatingu. Tai yra gražu ir džiugu. Bet perdėta to išraiška veda į norą, kad gyvenimas ir žmonės klausytų, tarnautų mūsų poreikiui. Taip vieni slibinai keičia kitus. Viską, ką išmintingo, gražaus ir vertingo paliestume savo rankomis, išsigimsta ir tampa įrankiu bei ginklu. Tai liečia: religiją, mokslą, išradimus, ideologijas, naudingas idėjas ir t.t…

Visur pilna mūsų sukurtų slibinų: raudonų, juodų, baltų, žalių. Kas arčiau tam tikro slibino, tas daugiau gauna iš jo privilegijų. Ir mes prie to jau pripratom. Intuityviai pradedam suprasti, kad viskas remiasi į tarnystę kažkokiai tai struktūrai, kažkam. Mūsų laisvė ir pasirinkimo teisė tėra tik tada, kai sava valia renkiesi slibiną, kuriam ruošiesi tarnauti, ar kai išdrįsti pats tapti slibinu.

Nesirinkti nelabai ir gali, taip dirba mūsų protas. Tokia sistema remiasi knyga, užrašais, pasakojimais, filmu ar laida. Visi jie jau sutepti žmogaus egoizmo ir turi aišku tikslą: nukreipti tave į tam tikrą kelią. Dažniausiai tereikia atlikti tikrą stabmeldystės ritualą ir gauni kokį nors popieriuką, ženkliuką ar įrodymą, kad tu susietas ir esi sava valia jų. Aišku, didžioji dalis mūsų to nemato ir aš taipogi kažkam, daugiau ar mažiau, kad ir kaip besistengčiau, visgi tarnauju.

Todėl siūlau rinktis iš tų visų slibinų, jeigu nėra jau išeities, tą, arčiausiai tavęs. Mano atžvilgiu, aš gimiau ir užaugau iš tos paprastos daugumos žmonių tarpo, ir man yra naudinga tarnauti jiems. Tokiu būdu aš būsiu arčiau laisvės. Ir tautos daugumos poreikis yra arčiau mano poreikio. Nes nesu milijonierius, pasaulinė žvaigždė, ar šventasis, neturiu karališko kraujo, ar ypatingų galių. Todėl tarnavimas jiems ar į juos panašiems yra nenaudingas visiškai man ir tik tenkins jų interesą. Bet mes pripratę žiūrėti į tolį ir nematyti to kas po kojomis.

Kviečiu prabusti paprastą žmogų, ateiti į grupę ir prisidėti, bei padėti kuriant tautos daugumos slibiną. Kuriam ir siūlau jį susikūrus tarnauti. T.y., siūlau tautai prabusti ir tarnauti sau.”