Rikantas Jonuška:
„Įdomūs dalykai vyksta. Atrodo, nėra svarbu kaip mes žiūrime į gyvenimą. Bet mūsų požiūris į jį ir yra rezultatas tikrame gyvenime. Tai materializuojasi. Tai senos, nuvalkiotos mintys, kai kam jau labai atsibodusios, bet išlenda ta tiesa visai kitokiu kampu iš keistų vietų.
Bendrauju su žmonėmis ir yra protingų, išsilavinusių, sumanių ir vidumi gerų žmonių. Bet jų matymas ir mąstymas, kad žmogus tėra tik šiek tiek daugiau patobulėjusi tam tikra gyvūno forma ir supratimas, kad, kaip bebūtų, naglesnis, stipresnis ir gudresnis laimi, neleidžia žmogui patikėti tiesioginės demokratijos idėja ir mūsų vienybės galimybe. Jis paprasčiausiai negali išgirsti jos, nes tai prieštarauja jo matymui ir realybei, kurią mes iš tikrųjų turime. Jis sako: „taip nebus, tai nepavyks ir viskas pereis į stipresnių ir naglesnių rankas arba žmonės viską patys sugriaus dėka savo gyvuliškos prigimties”. Taip, tai gali nutikti ir nutiks, jeigu žmonės nesupras, kad grupės tikslas ir yra išeiti iš dominuojančio viršesnio hierarchinio privataus jėgos kulto. Ir kiekvienas atėjęs į grupę žmogus sąmoningai ar nesąmoningai jau padaro žingsnį į sąmoningumą ir suvokia, kad reikia žengti žmonijai žingsnį iš darvinistinio pasaulio į aukštesnį, ne tokį gyvulišką, bet jau šiek tiek žmogiškesnį. O tas pasaulis būtent ir prasideda nuo suvokimo, kad esu ne tik aš – yra ir kiti ir kad jėga ir valdžia, bei kova dėl valdžios ir jėgos nieko nesprendžia – tai užburtas evoliucinis mūsų sąstingis, kaip visų tautų, žmonijos ir žmogaus, kiekvieno individualiai.
Aš suprantu, kai matai tą tiesą ir žinai, kad ji čia egzistuoja, bet įrodinėjimas ir užsiciklinimas prie tos tiesos neleidžia mums augti ir išeiti iš gyvuliškos dominavimo santvarkos. Ir kiekvieną kartą dar kartą įrodydamas šią tiesą tu ją tik dar labiau sutvirtini, įtvirtini ir sunaikini galimybę keistis, augti, tapti mums ir sau šiek tiek žmogiškesniais ir išeiti iš esamos padėties.
Dabar pasidalinsiu dažniausiai šiuo metu iškylančiais nesusipratimais ir jie būtent ir yra kai susitapatiname su esama santvarka ir laikome tai natūraliu reiškiniu. Taip, taip buvo ir bus, bet nereikia to išaukštinti ar čia palikti savo atramos taško. Ir, tikiuosi, kad tai paskatins žmones,
kurie dar nėra prisijungę prie judėjimo, prisijungti prie jo. Nes jo tikslas – sukurti vieningą ir organizuotą tautą, o tu esi to dalis.
Dažniausiai iškylantys nesusipratimai
Kai kurie iš mūsų galvoja, kad visi čia mes bendrai susirinkę išsirinksime pagal Omnikratijos ar tiesioginės demokratijos principus sau žmones, kurie vadovaus viskam ir bus už viską atsakingi. Turime suprasti, kad toks požiūris prieštarauja Omnikratijos principams ir ji pasibaigia tą akimirką, kai mes tuos žmones išrenkame. Nes Omnikratija sako, kad negali būti žmonių, aukštesnių ar lygesnių už kitus, ir tokius žmones mums išsirinkus, mes paprasčiausiai savanoriškai sutinkame pereiti į hierarchinę sistemą, nes atiduodami savo balsą, suteikiam didesnę valdžią ir valią tiems, kas ją priima. Aišku, tai patogu ir labai vilioja, bet tai ir yra visų mūsų bėdų priežasčių motina, kurią mes ir norim išspręsti. Todėl dalyvavimas, nors ir minimalus, kiekvieno iš mūsų yra būtinas sekant ir balsuojant PRIEŠ tokių norų ir veiksmų realizavimą.
Antrasis nesusipratimas yra manant, kad tokie nariai jau paskirti ir išrinkti ir šis judėjimas priklauso jiems. Turite suprasti, kad kiekvienas iš jūsų galite papildyti aktyvių narių gretas, bet tai nesuteikia jiems daugiau teisių ar kažkokių aukštesnių įgaliojimų.
Trečiasis nesusipratimas yra tame, kad kai kas iš mūsų galvoja, kad užtenka prisijungti ir palaikyti tiesioginės demokratijos principus ir pačią idėją. Ir kad to pilnai užtenka, kad visiškai nereikia balsuoti, t.y., reikšti savo nuomonę ir tame dalyvauti. Reikia suprasti, kad šis įrankis ir idėja skirta tautai, o tautos dalis esate kiekvienas iš jūsų. Todėl be jūsų dalyvavimo šitas įrankis paprasčiausiai neveiks. Dalyvavimas – tai kaip oras mūsų kūnams, jo gavus per mažai, nėra gerai, o negavus jis paprasčiausiai nustos funkcionuoti.
Ketvirtasis nesusipratimas vyksta tada kai kas nors iš mūsų kritikuoja judėjimą ir pačią idėją ar jos veiksmus, nepasiūlydamas alternatyvos ar problemos sprendimo būdo. Šie veiksmai atrodo keistai žmonių grupėje, kurioje yra viskas mūsų po lygiai ir kiekvieno iš mūsų asmeniškai. Ir ji skirta konkrečiam tikslui, bei tikslo realizavimui. Tai reiškia: kodėl aš už kažką turiu ieškoti atsakymų į jo iškeltas problemas? Todėl kiekvienas iš mūsų turim suprasti: jeigu jau keliam klausimą ar problemą, tai ir patys tampam už tai atsakingi ir prisiimam didžiausią atsakomybę klausimo ar problemos sprendimo realizavime. Nes judėjimas yra visų mūsų visiems vienodai lygus ir reikėtų išmokti suprasti, kad atsakomybė irgi gula vienodai, lygiai ant kiekvieno iš mūsų pečių. Kitaip nieko nebus ir tai tik bus vieta pasakų pasiklausymams ir savų pasipasakojimams.”
