Rikantas Jonuška:

„Opozicijos apolitiškumas kuria apolitišką tautą. Ir ką tai reiškia? Kai esama valdžia tenkina savo asmeninį interesą, mes jau baigiame prie to priprasti. Viltis, aišku, turėtų būti opozicijoje, tik per ją turėtų būti įmanoma kažką keisti. Bet ten taipogi tėra siekis patenkinti savąjį interesą ir nesvarbu, kad kai kurie iš jų nenori ir nesiekia patekti prie valstybinio lovio.

Bet logiškesnis žmogus mato siekius tik asmeninės naudos, siekiant savų ambicijų ir mato konkurenciją, lipimą vienas kitam per galvas. Ir pasirenka tame beviltiškume būti apolitišku. O opozicija ir toliau kaltina esamą valdžią neatstovavimu Tautos intereso, pati net nebando atstovauti Tautos poreikio ir intereso, nes jo nėra, tėra tik prielaidos. Bet opozicija kol kas tą faktą ignoruoja. Kaip ir ignoruoja faktą, kad yra žmonių, kurie jau bando sukurti Tautos poreikio išraiškos vietą ir kviečia juos prisidėti. Tam, kad galėtų nustoti būti apolitiški prisidėdami ištikrųjų prie Tautos iškeltų poreikių realizavimo.

Norint kažką ištikrųjų pakeisti, tai opozicija turėtų vieningai budinti tautą ir kviesti ją jungtis į vieną bendrą vienetą. Kurio poreikius paprasčiausiai atstovautų ir bandytų įgyvendinti.

Viskas taip paprasta ir akivaizdu. Kiek dar gyvensim užmerktomis akimis ignoruodami šį faktą? Ir kam tai paranku!?”