Kristoferis Voiška:

„Šįryt „Delfyje” pasirodė straipsnis apie ES įvedamą CO2 mokestį, tai yra, naują tvarką, pagal kurią absoliučiai kiekvienas, net smulkiausias, su CO2 emisija siejamas produktas, bus papildomai apmokęstinamas. Tokiu būdu, atseit, bus skatinama „tvarioji”, „žalioji” ekonomika…

Po nekaltais šūkiais, tačiau, slypi radikalus visuomenės pertvarkymas, pagal tą pačią programą, kuri pradėjo ryškėti dar prieš 3 metus prasidėjusiu „pandeminiu” laikotarpiu. Šis pertvarkymas, visų pirma, aptarnauja valdančiosios kolektyvinių Vakarų viršūnėlės interesus. Tam tikra vieta suteikiama ir „auksiniam milijardui”, bet daugumos statusas aiškus: mes – nereikalingi žmonės. Na, o tokiems sistemos ruporams, kaip K. Švabas ir Juvalis Hararis atvirai šnekant apie šį „puikų naująjį” skaitmenizuotą pasaulį, dviprasmybių nebelieka.

Žinoma, tam tikrų įmonių valdytojai bei kvalifikuoti darbuotojai iš „žaliojo kurso” išloš. Tačiau dauguma, kuri akivaizdžiai neįpirksianti nei šilumos siurblių, nei elektromobilių, nei kt. „tvariųjų technologijų” – liksianti už borto. Ir čia matome, kaip XX amžiuje Vakaruose suformuota vartotojiška visuomenė, kaip tam tikra kiaulidė (kurioje liaudies masės, pamaitintos ir užliūliuotos – tikslingai verčiamos kiaulėmis!), pereina į kitą etapą: tai yra, šėrimas baigiasi, o prieš akis – skerdimas…

O šiuo atveju – ir ES įvedamas CO2 mokestis, ir Lietuvoje „stumiama” mokesčių reforma, ir netgi tokios, atrodytų, smulkmenėlės, kaip siaurinamos gatvės – tai vieno ir to pačio projekto sudedamosios dalys. Bendra kryptis, tuo tarpu, yra aiški: naujas, tiesioginės skaitmeninės kontrolės pasaulis, kuriame dauguma „nieko neturės – ir bus laimingi” (cituojant vieną Švabo „Forumo” kolegą iš Danijos)…

Štai karti, bet nepaneigiama, tikrovė. Štai, link kur esame vedami, ir link kur einame patys. Štai apie tai – ir ši laida…”