Ar norime išsaugoti Lietuvos gamtą ateities kartoms? Invaziniai augalai – ne tokia jau nekalta Lietuvos problema. Jie užima vis didesnius natūralios gamtos plotus ir darosi labai sunkiai sukontroliuojami. Apie visa tai pasakoja Eglė vaizdo reportaže.
Invazinių augalų ir gyvūnų Lietuvoje knyga su nuotraukomis (atsisiųsti PDF): https://www.google.com/url?sa=t&rct=j…
Invazinių augalų Lietuvoje sąrašas: https://e-seimas.lrs.lt/…/lt/TAD/TA…
Paprastai apie invazinius augalus: https://lt.wikipedia.org/wiki/Invazin…
Pasidalinkite šiuo vaizdo įrašu su draugais, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie invazinių augalų daromą žalą Lietuvos gamtai!
Norintiems užsiprenumeruoti Youtube kanalą “Gamtos poezija”: https://www.youtube.com/@gamtospoezija2416/videos
Norintiems paremti Mūsų TV:
Bankiniu pavedimu:
Gavėjas: VšĮ Mūsų TVBanko sąskaita: LT747290099005176483Mokėjimo paskirtis: PARAMANorintiems paremti Paypal sistemoje: https://www.paypal.com/paypalme/musutv (mokėjimo paskirtis – PARAMA
Dėkojame!
Susitikime Telegrame “Mūsų TV”: https://t.me/musutv
Anais sunkiais laikais, kai žemdirbys žemę arė arkliuku, kai nebuvo cheminių trąšų, lubinai buvo sėjami į pūdymą, kad praturtintų dirvą azotu sukauptu šaknyse. Gal dėl to ir mėlynžiedis lubinas buvo priimtas kaip savas. Jeigu jis yra parazitinis augalas, tai seniai žemės ūkio specialistai ir gamtosaugininkai turėjo skelbti „karą”, jį naikinti organizuotai. Bet buvo tyla. Apie Sosnovskio barštį jau seniai žinoma, kad jis ne tik aplink save naikina vietinius augalus, bet pavojingas žmonėms ir gyvūnams. Tik iš Aplinkos ministerijos ir iš Žemės ūkio ministerijos nesigirdi organizacinio vajaus invazinių augalų naikinimui. Viskas palikta likimo valiai. Egle, kelkite šį klausimą Lietuvos administratorių-likvidatorių vyriausybei, tegul jie nors kokiu darbu užsiima.
Kartu su invaziniais augalais reikėtų kelti klausimą dėl invazinių gyventojų /žmonių/. Jie plūsta iš arabų žemių, iš Afrikos, Vidurinės Azijos. Jie neša savo kultūrą, savo papročius ir nesistengia priimti gyvenimo būdo tų šalių, į kurias jie atvyko, bet reikalauja visokių gėrybių, ko net vietiniai kartais neturi.. Tik nereikia maišyti tų žmonių, kurie atvykę stengiasi prisitaikyti prie esamų sąlygų ir nori įsitvirtinti sąžiningu darbu, kurie bėga išduodami savo gimtą šalį.
Ačiū, Egle, už malonias laidas ir sėkmės rimtame darbe šviečiant lietuvius, gal vienas kitas iš jų pasidarys labiau mylintys ne tik gamtą, bet ir artimą savo.