Kroatijos prezidentas Zoran Milanović apie skiepijimą (su LT subtitrais)

Puiki Kroatijos prezidento kalba!

Pasidalinkime

Komentarų: 15

  1. Bet kiek jau įbaugintų ir patikėjusių šia nesamone,artimieji ir draugai supriešinti to fake viruso dėka.Dauguma kaip apsėsti tiki visom tom mirtim nuo covid ir netiki ,kad po skiepų miršta.Toks jausmas,kad žmonėms ištirpo geras gabalas smegeninės,mastymo 0 likę.Juk vyksta aiškus eksperimentas,užtenka pvz iš Australijos su tom uždarom stovyklom,primenančiom lagerius fašistų-stalino laikų…

  2. Štai taip turi šnekėti doras ir sąžiningas Prezidentas kuriam rūpi jo šalies žmonės. O dabar palyginkit ką šneka Nausėda, be komentarų.

  3. Dėja. Tai nepirmas prezidentas tai pasakęs. Pirmas prezidentas buvo Lukašenka.
    Tuomet iš jo pasišaipėm.Kažkokiu būdu,gal tik sutapimas bet BL gavo ,,gruzo“ iš visų pusių ir apturėjo šliaužiančio perversmo laikotarpį. Bet Lukašenka nuvykęs į Maskvą,gryžo jau čiulbėdamas visiškai kitą giesmę. Apsiėmė ,,sputniko“ vakcinavimą ir net gamybą.
    Tik reikia pridurti,kad Lukašenka elgiasi išskirtinai sąžiningai prieš savo tautą. Pas juos bet koks,kad ir psichologinis spaudimas skiepytis yra vertinamas kaip kriminalinis nusikaltimas.

    1. Pirmiausia, Baltarusija ir Kroatija yra skirtingos šalys pagal politinę santvarką. Baltarusija yra ir buvo diktatūra, Kroatija – ne. Antra, bet kokioje diktatūroje būtinai atsiranda perversmo galimybė. Čia pastebėjote tiksliai, tik grėsmės šaltinis yra ne pavargę ir ne nepatenkinti žmonės, pasigedę sąžiningų ir laisvų rinkimų, o paties „Tautos Tėvo“, kitaip „Batka“, varžovai aukščiausiame valdžios struktūros lygmenyje: tai gali būti net jo sūnus, kitaip „įpėdinis“ , arba kitas aukštai pareigas einantis asmuo, kuris šmėkščioja (na, ar „šmėkštelėja“, kaip kam patinka) užnugaryje ir kurio niekas niekada nemato. Trečia, „šliaužiantis perversmas“, taip, kaip jį pateikė Lukašenka, yra jo versija, kurią jis, kaip ir bet koks diktatorius, peršą užsieniui, ir net nesigilinant, galima teigti, kad tai melas (o tai ir yra melas). Ketvirta, bet koks diktatorius – tai yra aktorius. Lukašenka pasirinko „tiesmukaus, sąžiningo vyruko“ vaidmenį: tai reiškia, kad jo gyvenimo stilius, jo tikrieji motyvai žeriančiai skiriasi nuo propaguojamo įvaizdžio ir deklaruojamų vertybių. Jeigu vargšą Lukašenką iš tikrųjų bandytų kas nors (ar tauta, ar jos paties ištikimieji šalininkai) nuversti, kodėl turėtume jo galėtis?
      Pagaliau, nesvarbu, kas buvo pirmas. Svarbiausia, kad atsiranda lyderių, kurie pasisako paprastai ir aiškiai, tik nereikia žavėtis kaimyninės šalies, kurioje atvira diktatūra viešpatauja ne pusantrus (kaip Lietuvoje), o 26 metus, „Prezidentu“, kuris per susitikimą su žurnalistais išklojo, kad „buvau susitikęs su trimis Jūsų (t.y. JAV) prezidentais“. Tie trys buvo perrenkami kas 4 metus, ne daugiau, nei dukart iš eilės. Didelis skirtumas.
      Dėl to, kad Lukašenka ištarė Jus guodžiančius žodžius, jis nepasidarė neteistinas, nesmerktinas ir šventas. Jeigu Hitleris pasakytų, kad dukart du lygu keturi, sutikčiau su Hitleriu. Jeigu Mahatma Gandi pasakytų, kad 1 + 2 = 7, nesutikčiau su Gandi.

    1. Oj kiek jau skaityta ir klausyta.todel ir esu pries skiepus.teisingas zmogus neprarades sazines.daugiau tokiu atviru pasisakymu gal ir iki lietuvos daeitu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.