ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023-03-02
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą Nr. IBPS-V379626-23-616/2023 (tyrimo Nr. M-2-05-00303-22) dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų
ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutarties
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje 2022 m. lapkričio 21 d.
gautas Šiaulių apygardos prokuratūros iš Generalinės prokuratūros persiųstas Reginos Gedvilienės
(toliau – ir pareiškėja) 2022 m. lapkričio 14 d. skundas „Dėl žemės sklypo registro Nr. 44/275459
neteisėto išregistravimo be savininko sutikimo“, reg. Nr. 5-10-340 (toliau – ir pareiškimas), kuriuo
prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – ir BK) 229 straipsnį. Pareiškime nurodyta, kad 2015 m. VĮ Registrų centro Telšių
padalinys neteisėtai, be pareiškėjos sutikimo išregistravo jai nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą (registro Nr. 44/275459). Pareiškėja nurodo, kad jai aiškinantis aplinkybes, kuriomis buvo
nusavintas 26 arų žemės sklypas ir išsiaiškinus bei paviešinus visus konsolidacijos neteisėtus
veiksmus, Telšių registro centro darbuotoja, duodama Telšių apylinkės teismui melagingus
parodymus, apkaltino pareiškėją šmeižtu ir su teisėjų, prokurorų bei policijos pareigūnų pagalba
nuteisė. Pareiškėja nurodo, kad VĮ Registrų centro Telšių padalinys galimai suklastojo žemės sklypo
(registro Nr. 24/275459) ribas, siekdami Alvydui Blažinauskui derlingo 26 arų žemės sklypo.
Pareiškėja nurodo, kad dėl Telšių rajone, Upynos sen., Kaunatavos kaime vykdyto konsolidacijos
projekto Nr. 1IG-KE-12-2-0134546-PR001, 2013-2015 m. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
siuntė laiškus dėl turimų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir pareiškėja, paraginta brolio Alfonso
Rupšio, sutiko dalyvauti matavimuose. Pareiškime nurodoma, kad be pareiškėjos sutikimo,
nesupažindinus su naujo sklypo ribomis, jai apie tai neinformavus, neparodžius naujo sklypo ribų,
projekto vykdytojai sklypo ribas savavališkai perkėlė į Alvydo Blažinausko užmirkusį žemės
sklypą, netinkantį daržovių auginimui. Teigiama, kad buvęs žemės sklypas buvo skirtas daržovėms
auginti 11 asmenų šeimai nuo 1985 m. Nurodo, kad 2017 m. pareiškėja kreipėsi į matininką
Stanislovą Jucevičių su pretenzijomis dėl sklypo užmirkimo. Pareiškėja nesutiko, kad sklypas būtų
perkeltas į užmirkusią vietą, todėl buvo pasakyta kreiptis į Alvydą Blažinauską, kuris susirinkimo
metu atėjo į salę, tačiau Stanislovas Jucevičius nurodė su pareiškėja nekalbėti bei pagrasino.
Pareiškėjos teigimu, matininkas Stanislovas Jucevičius 2015 m. kovo mėnesį, susirinkimo metu
apgaulės būdu išgavo parašą Gedimino Permino notaro registracijos žurnale, be to, tą pačią dieną
susodino žmones, išdalijo konsolidacijos notarinės sutarties lapus, kur buvo surašytos žmonių
pavardės, kurie dalyvavo konsolidacijos projekte bei pareikalavo padėti parašus, taip apgaulės būdu
be notaro išgavo parašus notarinėse konsolidacijos sutartyse, nesuvokiant, kad tai yra notarinės
konsolidacijos sutarties lapai. Teigia, kad Stanislovas Jucevičius nurodė, jog viską pasakys, kur jai
reikia eiti ir ką daryti, o paskambinęs telefonu nurodė, kad būtinai turi sklypą perkelti, negali palikti
senoje vietoje, bet kur bus tas sklypas, nenurodė. Nurodo, kad sklypas buvo parodytas tik kai buvo
apgaulės būdu buvo pasirašytos notarinės konsolidacijos sutartys bei patvirtintas įsakymas dėl
sklypo perkėlimo. Pareiškėja teigia, kad naujo sklypo ribas pamatė tik 2015 m. liepos 24 d. ir jai
Elektroninio dokumento nuorašas
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
2
laukuose buvo greitai paduoti pasirašyti lapai, net nesuvokiant, kad tai konsolidacijos sutartis.
Nurodo, kad VĮ Valstybės žemės fondas nepateikė jokios informacijos apie vykdomo konsolidacijos
projekto eigą, kartu su matininku Stanislovu Jucevičiumi klastojo sklypo ribas, pateikė prašymą dėl
sklypo įregistravimo, išregistravimo VĮ Registrų centro Telšių padaliniui, neturėdami jokių
įgaliojimų, be pareiškėjos sutikimo. Teigia, kad VĮ Valstybės žemės fondas leido matininkui
nesilaikyti įstatymų ir nesiųsti registruotu laišku pranešimo apie ribų ženklinimo datą, o
Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtino
suklastotą dokumentą, siekdamas vertingo žemės sklypo Alvydui Blažinauskui. Pareiškime
nurodoma, kad 2017 m. pareiškėja kreipėsi į Telšių vyriausiojo policijos komisariato tyrimų skyrių
dėl neteisėtai nusavinto 26 arų žemės sklypo, tačiau sulaukė grasinimų, jos parodymai buvo
neįrašomi į apklausos protokolus, 37 dokumentai, 155 lapai buvo nuslėpti vykdant ikiteisminį
tyrimą 2019 m. rugsėjo mėnesį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41285-19). Pareiškėja nurodo, kad
pati viską išsiaiškino, advokatai, policija, prokuratūra, teismai nepadėjo, priešingai, vykdė patyčias,
žemino, konsolidacijos projekto dalyviai teikė melagingus parodymus, visi jos skundai buvo
atmesti. Teigia, kad policijos pareigūnė Aušra Butkienė, kartu su konsolidacijos projekto
vykdytojais, negalėdama susitaikyti su atskleista galimai nusikalstama veika aukštų pareigūnų,
kurie slėpė padarytą galimai nusikalstamą veiką, pareiškėją apkaltino šmeižtu, už tiesos paviešinimą
internetinėje erdvėje buvo nubausta už tiesą. Nurodo, kad Telšių apylinkės teisme policijos
pareigūnė Aušra Butkienė, matininkas, Stanislovas Jucevičius, notaras Gediminas Perminas, VĮ
Registrų centro darbuotoja Birutė Neverdauskienė posėdžio metu pateikė melagingus parodymus, o
Aušra Butkienė, Gediminas Perminas reikalavo atlikti psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėjos teigimu,
jai padaryta turtinė ir neturtinė žala siekia 30 000 eurų, 13 žmonių šeima liko be pagrindinio
daržovėms auginti skirto sklypo. Prašo panaikinti neteisėtą žemės sklypo (registro Nr. 44/275459)
išregistravimą ir pripažinti, kad sklypo ribos buvo galimai suklastotos, siekiant Alvydui
Blažinauskui derlingo žemės sklypo. Taip pat reikalauja atstatyti žemės sklypo ribas į buvusią vietą
iki konsolidacijos projekto, padengiant pasamdyto matininko visas išlaidas, susijusias su sklypo
ribų atstatymu.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos specialisto 2022 m.
gruodžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –
ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius
nusikalstamų veikų požymių. Nutarime teigiama, kad pareiškime išdėstyti tik deklaratyvaus turinio
teiginiai ir nepateikiama jokia konkreti, objektyviais duomenimis pagrįsta informacija apie
valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, o pareiškėjos
nurodyta aplinkybė dėl jai padarytos 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos laikyta deklaratyviu,
objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu.
Nesutikdama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos
specialisto 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu, pareiškėja jį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūrai,
tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus
prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimu jos skundas atmestas. Konstatuota, kad nutarimas atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai argumentuotas bei motyvuotas.
Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio
30 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimo panaikinimo atmestas, pritariant
prokuroro nutarime nurodytiems argumentams.
Pareiškėja Regina Gedvilienė skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Telšių
apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartį.
Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, šališka, fiktyvi ir melaginga. Akcentuoja, kad
ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė susipažinęs su gautais dokumentais, kurie buvo pateikti su
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
3
skundu per e,pristatymas.lt 2023 m. sausio 9 d. į Telšių apylinkės teismą, be to, pareiškėjai pateikus
prašymą Telšių apylinkės teismui susipažinti su bylos medžiaga, šis prašymas 2023 m. sausio 19 d.
nebuvo patenkintas. Nurodo, kad jai paskambinus ir paklausus, kodėl nėra leidžiama susipažinti su
bylos medžiaga, atsakymas posėdžio sekretorės – „juk vis tiek skųsi“. Pareiškėja prieina prie
išvados, kad jos skundas nebuvo nagrinėjamas ir pateikti dokumentai, paaiškinimai apie padarytą
galimai nusikalstamą veiką dėl apgaulės būdu nusavinto 26 arų žemės sklypo nebuvo vertinami, o
apie nutarties turinį buvo žinoma iš anksto.
Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nevertino aplinkybės, jog jos dokumentų, įrodančių
galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos ji pateikė Lietuvos Respublikos generalinei
prokuratūrai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybai, Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (AB „Swedbank“ išrašų, prašymo dėl sklypo
išregistravimo, bei įregistravimo, 1 lapas, Teismo eksperto matininko Giedriaus Paužuolio išvados
dėl 26 arų žemės sklypo neteisėto nusavinimo, 66 lapai, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų)
ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22 nėra. Teigia, kad tai ne pirmas kartas, kai iš
ikiteisminio tyrimo pašalinami svarbūs dokumentai apie nusavintą 26 arų sklypą. Taip pat teigia,
kad ir prokuroras be svarbių dokumentų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22
negalėjo tinkamai įvertinti jos pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl prašo jos pareiškimą
išnagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atstatyti žemės sklypo, esančio Telšių r., Kaunatavos km.,
Kadastro Nr. 7825/0003:161 ribas, nekeičiant 26 arų žemės sklypo ribų.
Pareiškėja reiškia nepasitikėjimą Šiaulių apygardos teismo teisėjams ir teismo pirmininkui ir
prašo nušalinti juos nuo skundo nagrinėjimo, teigdama, kad jie nagrinėjo skundus bei priėmė
neteisingas, fiktyvias nutartis, siekdami nevykdyti teisingumo, o padaryti kuo didesnę turtinę bei
neturtinė žalą pareiškėjai, nukentėjusiai nuo konsolidacijos projekto vykdytojų. Pažymi, kad per
penkerius metus nėra išspręstas ginčas dėl 26 arų žemės sugrąžinimo, o neteisėtai iškelta
baudžiamoji byla Nr. 1-49-304/2021 parodo apie šališką ir aiškiai suprantamą nesąžiningą Šiaulių
apygardos teisėjų darbą.
Atsiliepimų į pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą negauta.
Skundas atmetamas
Dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek
tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109
straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens
konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali
nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti
neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir
laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to
turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, BPK 57 straipsnyje įtvirtinta proceso
dalyvių teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. BPK normų, reglamentuojančių
nušalinimo institutą, analizė suponuoja išvadą, kad BPK expressis verbis (aiškiais žodžiais,
tiesiogiai) nenumatyta proceso dalyvio teisė šalinti nuo bylos nagrinėjimo visus konkretaus teismo
teisėjus, tačiau esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme
numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų
šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
4
teismo teisėjams. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam
veiklos teritorijoje esančiam teismui, pareiškime dėl nušalinimo turi būti išdėstyti argumentai bei
juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y., turi būti nurodytos
aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų
nešališkumu.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja
aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų)
nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių
sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos
baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.
Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo
ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais
pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą
pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar
teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas
teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės
aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams),
kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal
asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su
teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių
lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr.
2KT-33/2008).
BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo,
kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota
nagrinėti kitam teismui, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar
teisingumo interesus.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, susipažinusi su pareiškėjos
skunde nurodytais teiginiais dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo, sprendžia, jog
pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių jos skundas negalėtų būti objektyviai ir
nešališkai išnagrinėtas Šiaulių apygardos teisme. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Šiaulių
apygardos teisėjai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus jos atžvilgiu, yra subjektyvaus
pobūdžio ir niekuo nepagrįsta bei nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų
nešališkumu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22
BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į
kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso
veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita
vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog
nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu
nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis
persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.
Išnagrinėjus pareiškėjos skundo argumentus, susipažinus su aukštesniajam teismui
Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) pateikta tyrimo Nr. M-2-05-00303-22
medžiaga, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
5
specialisto 2022 m. gruodžio 1 d. nutarime tinkamai išanalizuotos Reginos Gedvilienės pareiškime
nurodytos aplinkybės ir pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek Šiaulių apygardos
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d.
nutarime, tiek skundžiamoje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023
m. sausio 30 d. nutartyje išdėstyti motyvai dėl pareiškėjos pateiktų skundų netenkinimo,
aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankami. Tai, kad pareiškėja nesutinka su ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, nereiškia, kad priimti sprendimai
yra neteisėti ir nepagrįsti.
Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų
pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo
pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra
būtinas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjos pirminiame pareiškime ir vėliau teikiamuose
skunduose nurodomos aplinkybės akivaizdžiai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
nurodytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis
ne subjektyviu situacijos vertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančiomis, jog buvo
įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Akcentuojama ir tai, kad baudžiamasis
procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas, tik esant
rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo,
kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių
ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba
baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga
veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra
bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 straipsnį kyla valstybės tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas atlikusiam netinkamai, jei
dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė
didelės žalos. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą
veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos
Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis
padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne
tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau ir veikos padarymo aplinkybių visumą.
Iš pareiškėjos pirminio pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja, prašydama pradėti
ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį, nurodo, kad valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų
asmenų – VĮ Registrų centro darbuotojos Birutės Neverdauskienės, VĮ Valstybės žemės fondo
darbuotojų, Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo, Telšių vyriausiojo policijos komisariato
pareigūnės Aušros Butkienės, matininko Stanislovo Jucevičiaus, notaro Gedimino Permino
veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, šiems neatlikus savo pareigų bei jas atlikus
netinkamai. Tačiau atlikus pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimą, jokių duomenų apie galimai
padarytas BK 229 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas negauta,
todėl visiškai sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta
pradėti pagrįstai. Kaip matyti, pareiškėjos teiginiai apie padarytas nusikalstamas veikas yra
deklaratyvaus turinio, jais nepateikiama jokia konkreti, objektyviais duomenimis pagrįsta
informacija apie valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų galimai neteisėtą elgesį ir tokiu
būdu pareiškėjai padarytą didelę žalą. Pareiškime ir skunduose nurodytų teiginių taip pat
nepatvirtina ir pareiškėjos pateikta didelės apimties medžiaga. Tuo tarpu siekiant įvertinti jos
pareiškime nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir objektyvumą buvo atlikti visi pareiškimo
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
6
patikslinimui būtini tyrimo veiksmai bei išreikalauti visi reikalingi duomenys. Pažymėtina, kad
teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog duomenų rinkimo procesas negali būti begalinis ir
savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu
atveju ir buvo padaryta. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju situacijos
esmė yra pakankamai aiški, kažką iš naujo ar papildomai tirti, nustatinėti nėra jokios protingos
būtinybės. Iš tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiagos matyti, kad pareiškėja jau ne kartą kreipėsi su
iš esmės analogiškais pareiškimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikdama samprotavimus
dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su jai priklausančio žemės sklypo išregistravimu
bei sklypo ribų nustatymu (tyrimų medžiagos Nr. M-2-05-00268-21, M-7-01-00046-21, M-2-05-
00315-21 ir kt.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad
pareiškėja Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta ir nuteista už
tai, kad per visuomenės informavimo priemones – internetinius portalus paskleidė apie Stanislovą
Jucevičių, Gediminą Perminą, Birutę Neverdauskienę, Aušrą Butkienę tikrovės neatitinkančią
informaciją, kad šie padarė nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, kuri juos paniekino bei pažemino ir
pakirto pasitikėjimą jais. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad pareiškėjos paskleista tikrovės
neatitinkanti informacija yra susijusi su jos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Reginos Gedvilienės gynėjo skundą
atsisakyta priimti, taigi, baudžiamoji byla baigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tuo tarpu dėl
pareiškėjos manymo dėl neteisėtai įvykdyto konsolidacijos projekto jau pasisakyta Vilniaus
apygardos administracinio teismo nutartyje, paliktoje galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi – nenustatyta konsolidacijos projekto pažeidimų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos prašymas
pradėti ikiteisminį tyrimą laikytinas pastarosios subjektyvia nuomone, kadangi pareiškėja priimtus
jai nepalankius sprendimus vertina kaip neteisėtus. Todėl pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu
priimtais sprendimais, turi teisę juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir šia teise aktyviai
naudojasi. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog baudžiamosios teisės taikymas bet
kuriuo atveju yra kraštutinė poveikio priemonė ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų.
Baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais
teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad negali būti pritarta
tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams,
administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Šios
nuostatos formuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
(1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kur pažymima, jog „siekiant užkirsti
kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią
griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti,
pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų
galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis
(administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir
pan.)“. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė priemonė,
naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turi būti tik tais atvejais, kai
švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-92-489/2017). Todėl pareiškėja, būdama
įsitikinusi, kad buvo pažeistos jos teisės, jas gali ginti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su
baudžiamojo persekiojimo pradėjimu.
Akcentuojama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrindinė funkcija šiame tyrimo etape
yra įvertinti prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose, o tai šiuo atveju ir buvo
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
7
padaryta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko pakankamą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį
vertinimą, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos skundas išnagrinėtas iš esmės pažeidžiant
baudžiamojo proceso įstatymą. Pažymima ir tai, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą
neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas
skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos
Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series
A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą,
peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje,
pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-548/2013, Nr. 2K-94-696/2016, Nr. 2K-296-788/2017). Taigi, nors skundžiamos ikiteisminio
tyrimo teisėjo nutarties apimtis nėra didelė, tačiau tai nereiškia, kad skundas išnagrinėtas
nepakankamai išsamiai ir nemotyvuotai. Nutartyje yra aiškiai nurodytas sprendimas – netenkinti
pareiškėjos skundo ir nurodyti esminiai motyvai, kodėl priimtas būtent toks sprendimas.
Pareiškėja skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė (Integruotoje
baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS)) susipažinęs su pareiškėjos kartu su skundu
per e,pristatymas.lt 2023 m. sausio 9 d. pateiktais dokumentais ir, jos manymu, ši aplinkybė
patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas su šiais dokumentais nesusipažino bei jos skundas
išnagrinėtas netinkamai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BPK 81
straipsnio 7
dalis reglamentuoja, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra ir teismas ikiteisminio tyrimo
metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų
ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso
informacinėje sistemoje (IBPS). Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. Nr. 1V-702/I294/6P-101-(1.1) įsakymo „Dėl integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatų
patvirtinimo“ 6 punkte taip pat numatyta, kad IBPS tikslas – vykdyti baudžiamojo proceso
duomenų apsikeitimą ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūroms ir teismams, informacinių
technologijų priemonėmis rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir naudoti baudžiamojo
proceso veiksmų ir procedūrų duomenis. Taigi IBPS sistema iš esmės yra tarpinstitucinio
bendradarbiavimo ir darbo organizavimo programa, kurioje IBPS sukuriamos užduotys nėra
tiesiogiai susijusios su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad
ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo, susipažinęs su visa
tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiaga ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo tuo abejoti.
Pareiškėjos teiginiai, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo tinkamai
įvertinti jos pareiškime nurodytų aplinkybių, kadangi tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiagoje
trūksta jos pateiktų dokumentų, yra nepagrįsti ir šios aplinkybės pareiškėjai buvo išaiškintos Šiaulių
apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m.
sausio 16 d. ir 2023 m. sausio 17 d. informacinio–aiškinamojo pobūdžio atsakymuose, todėl
aukštesnysis teismas pakartotinai dėl jų nebepasisako.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Telšių apylinkės
teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta,
todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
8
Atmesti pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo
Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas (-a) Ernesta Montvidien
Vaida Zemaiti labai vertinu!Suprantu,kad nedaug galetu padaryti,-paprastas zmogelis.Bet sneketi apie viska ka galvoji,-argi tai mazai?Kada nors,susisiekes su juo,aprasysiu savo patirti su bankais,teisesauga(teismais).L.ispudingai atrodo.
Man taip pat iš mozil blokavo atidarymą, bandė įkišti virusą. Įjungiau ,, thunder”” programėlę, tada atsidarė musu tv.
Vaidai, laukiame tavo televizijos laidu , kaip oras mums reikalingas tavo tiesos zodis. Musu vis daugiau, tu, kurie nepasiduoda nuzudome nuodais
Kas atsitiko su musutv kad jungiantis iš mazilos man liepia instaliuoti virusą, kuris sudarytu galimybę kažkam nuspresti kokį turinį man rodyti, kokio ne? O svarbiausia kad nėra galimybės atmesti šitos instaliacijos, todėl prisijungti pavyko tik anonimiškai, iš kitos naršyklės
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023-03-02
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą Nr. IBPS-V379626-23-616/2023 (tyrimo Nr. M-2-05-00303-22) dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų
ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutarties
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje 2022 m. lapkričio 21 d.
gautas Šiaulių apygardos prokuratūros iš Generalinės prokuratūros persiųstas Reginos Gedvilienės
(toliau – ir pareiškėja) 2022 m. lapkričio 14 d. skundas „Dėl žemės sklypo registro Nr. 44/275459
neteisėto išregistravimo be savininko sutikimo“, reg. Nr. 5-10-340 (toliau – ir pareiškimas), kuriuo
prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – ir BK) 229 straipsnį. Pareiškime nurodyta, kad 2015 m. VĮ Registrų centro Telšių
padalinys neteisėtai, be pareiškėjos sutikimo išregistravo jai nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą (registro Nr. 44/275459). Pareiškėja nurodo, kad jai aiškinantis aplinkybes, kuriomis buvo
nusavintas 26 arų žemės sklypas ir išsiaiškinus bei paviešinus visus konsolidacijos neteisėtus
veiksmus, Telšių registro centro darbuotoja, duodama Telšių apylinkės teismui melagingus
parodymus, apkaltino pareiškėją šmeižtu ir su teisėjų, prokurorų bei policijos pareigūnų pagalba
nuteisė. Pareiškėja nurodo, kad VĮ Registrų centro Telšių padalinys galimai suklastojo žemės sklypo
(registro Nr. 24/275459) ribas, siekdami Alvydui Blažinauskui derlingo 26 arų žemės sklypo.
Pareiškėja nurodo, kad dėl Telšių rajone, Upynos sen., Kaunatavos kaime vykdyto konsolidacijos
projekto Nr. 1IG-KE-12-2-0134546-PR001, 2013-2015 m. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
siuntė laiškus dėl turimų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir pareiškėja, paraginta brolio Alfonso
Rupšio, sutiko dalyvauti matavimuose. Pareiškime nurodoma, kad be pareiškėjos sutikimo,
nesupažindinus su naujo sklypo ribomis, jai apie tai neinformavus, neparodžius naujo sklypo ribų,
projekto vykdytojai sklypo ribas savavališkai perkėlė į Alvydo Blažinausko užmirkusį žemės
sklypą, netinkantį daržovių auginimui. Teigiama, kad buvęs žemės sklypas buvo skirtas daržovėms
auginti 11 asmenų šeimai nuo 1985 m. Nurodo, kad 2017 m. pareiškėja kreipėsi į matininką
Stanislovą Jucevičių su pretenzijomis dėl sklypo užmirkimo. Pareiškėja nesutiko, kad sklypas būtų
perkeltas į užmirkusią vietą, todėl buvo pasakyta kreiptis į Alvydą Blažinauską, kuris susirinkimo
metu atėjo į salę, tačiau Stanislovas Jucevičius nurodė su pareiškėja nekalbėti bei pagrasino.
Pareiškėjos teigimu, matininkas Stanislovas Jucevičius 2015 m. kovo mėnesį, susirinkimo metu
apgaulės būdu išgavo parašą Gedimino Permino notaro registracijos žurnale, be to, tą pačią dieną
susodino žmones, išdalijo konsolidacijos notarinės sutarties lapus, kur buvo surašytos žmonių
pavardės, kurie dalyvavo konsolidacijos projekte bei pareikalavo padėti parašus, taip apgaulės būdu
be notaro išgavo parašus notarinėse konsolidacijos sutartyse, nesuvokiant, kad tai yra notarinės
konsolidacijos sutarties lapai. Teigia, kad Stanislovas Jucevičius nurodė, jog viską pasakys, kur jai
reikia eiti ir ką daryti, o paskambinęs telefonu nurodė, kad būtinai turi sklypą perkelti, negali palikti
senoje vietoje, bet kur bus tas sklypas, nenurodė. Nurodo, kad sklypas buvo parodytas tik kai buvo
apgaulės būdu buvo pasirašytos notarinės konsolidacijos sutartys bei patvirtintas įsakymas dėl
sklypo perkėlimo. Pareiškėja teigia, kad naujo sklypo ribas pamatė tik 2015 m. liepos 24 d. ir jai
Elektroninio dokumento nuorašas
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
2
laukuose buvo greitai paduoti pasirašyti lapai, net nesuvokiant, kad tai konsolidacijos sutartis.
Nurodo, kad VĮ Valstybės žemės fondas nepateikė jokios informacijos apie vykdomo konsolidacijos
projekto eigą, kartu su matininku Stanislovu Jucevičiumi klastojo sklypo ribas, pateikė prašymą dėl
sklypo įregistravimo, išregistravimo VĮ Registrų centro Telšių padaliniui, neturėdami jokių
įgaliojimų, be pareiškėjos sutikimo. Teigia, kad VĮ Valstybės žemės fondas leido matininkui
nesilaikyti įstatymų ir nesiųsti registruotu laišku pranešimo apie ribų ženklinimo datą, o
Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtino
suklastotą dokumentą, siekdamas vertingo žemės sklypo Alvydui Blažinauskui. Pareiškime
nurodoma, kad 2017 m. pareiškėja kreipėsi į Telšių vyriausiojo policijos komisariato tyrimų skyrių
dėl neteisėtai nusavinto 26 arų žemės sklypo, tačiau sulaukė grasinimų, jos parodymai buvo
neįrašomi į apklausos protokolus, 37 dokumentai, 155 lapai buvo nuslėpti vykdant ikiteisminį
tyrimą 2019 m. rugsėjo mėnesį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41285-19). Pareiškėja nurodo, kad
pati viską išsiaiškino, advokatai, policija, prokuratūra, teismai nepadėjo, priešingai, vykdė patyčias,
žemino, konsolidacijos projekto dalyviai teikė melagingus parodymus, visi jos skundai buvo
atmesti. Teigia, kad policijos pareigūnė Aušra Butkienė, kartu su konsolidacijos projekto
vykdytojais, negalėdama susitaikyti su atskleista galimai nusikalstama veika aukštų pareigūnų,
kurie slėpė padarytą galimai nusikalstamą veiką, pareiškėją apkaltino šmeižtu, už tiesos paviešinimą
internetinėje erdvėje buvo nubausta už tiesą. Nurodo, kad Telšių apylinkės teisme policijos
pareigūnė Aušra Butkienė, matininkas, Stanislovas Jucevičius, notaras Gediminas Perminas, VĮ
Registrų centro darbuotoja Birutė Neverdauskienė posėdžio metu pateikė melagingus parodymus, o
Aušra Butkienė, Gediminas Perminas reikalavo atlikti psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėjos teigimu,
jai padaryta turtinė ir neturtinė žala siekia 30 000 eurų, 13 žmonių šeima liko be pagrindinio
daržovėms auginti skirto sklypo. Prašo panaikinti neteisėtą žemės sklypo (registro Nr. 44/275459)
išregistravimą ir pripažinti, kad sklypo ribos buvo galimai suklastotos, siekiant Alvydui
Blažinauskui derlingo žemės sklypo. Taip pat reikalauja atstatyti žemės sklypo ribas į buvusią vietą
iki konsolidacijos projekto, padengiant pasamdyto matininko visas išlaidas, susijusias su sklypo
ribų atstatymu.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos specialisto 2022 m.
gruodžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –
ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius
nusikalstamų veikų požymių. Nutarime teigiama, kad pareiškime išdėstyti tik deklaratyvaus turinio
teiginiai ir nepateikiama jokia konkreti, objektyviais duomenimis pagrįsta informacija apie
valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, o pareiškėjos
nurodyta aplinkybė dėl jai padarytos 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos laikyta deklaratyviu,
objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu.
Nesutikdama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos
specialisto 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu, pareiškėja jį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūrai,
tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus
prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimu jos skundas atmestas. Konstatuota, kad nutarimas atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai argumentuotas bei motyvuotas.
Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio
30 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimo panaikinimo atmestas, pritariant
prokuroro nutarime nurodytiems argumentams.
Pareiškėja Regina Gedvilienė skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Telšių
apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartį.
Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, šališka, fiktyvi ir melaginga. Akcentuoja, kad
ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė susipažinęs su gautais dokumentais, kurie buvo pateikti su
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
3
skundu per e,pristatymas.lt 2023 m. sausio 9 d. į Telšių apylinkės teismą, be to, pareiškėjai pateikus
prašymą Telšių apylinkės teismui susipažinti su bylos medžiaga, šis prašymas 2023 m. sausio 19 d.
nebuvo patenkintas. Nurodo, kad jai paskambinus ir paklausus, kodėl nėra leidžiama susipažinti su
bylos medžiaga, atsakymas posėdžio sekretorės – „juk vis tiek skųsi“. Pareiškėja prieina prie
išvados, kad jos skundas nebuvo nagrinėjamas ir pateikti dokumentai, paaiškinimai apie padarytą
galimai nusikalstamą veiką dėl apgaulės būdu nusavinto 26 arų žemės sklypo nebuvo vertinami, o
apie nutarties turinį buvo žinoma iš anksto.
Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nevertino aplinkybės, jog jos dokumentų, įrodančių
galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos ji pateikė Lietuvos Respublikos generalinei
prokuratūrai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybai, Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (AB „Swedbank“ išrašų, prašymo dėl sklypo
išregistravimo, bei įregistravimo, 1 lapas, Teismo eksperto matininko Giedriaus Paužuolio išvados
dėl 26 arų žemės sklypo neteisėto nusavinimo, 66 lapai, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų)
ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22 nėra. Teigia, kad tai ne pirmas kartas, kai iš
ikiteisminio tyrimo pašalinami svarbūs dokumentai apie nusavintą 26 arų sklypą. Taip pat teigia,
kad ir prokuroras be svarbių dokumentų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22
negalėjo tinkamai įvertinti jos pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl prašo jos pareiškimą
išnagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atstatyti žemės sklypo, esančio Telšių r., Kaunatavos km.,
Kadastro Nr. 7825/0003:161 ribas, nekeičiant 26 arų žemės sklypo ribų.
Pareiškėja reiškia nepasitikėjimą Šiaulių apygardos teismo teisėjams ir teismo pirmininkui ir
prašo nušalinti juos nuo skundo nagrinėjimo, teigdama, kad jie nagrinėjo skundus bei priėmė
neteisingas, fiktyvias nutartis, siekdami nevykdyti teisingumo, o padaryti kuo didesnę turtinę bei
neturtinė žalą pareiškėjai, nukentėjusiai nuo konsolidacijos projekto vykdytojų. Pažymi, kad per
penkerius metus nėra išspręstas ginčas dėl 26 arų žemės sugrąžinimo, o neteisėtai iškelta
baudžiamoji byla Nr. 1-49-304/2021 parodo apie šališką ir aiškiai suprantamą nesąžiningą Šiaulių
apygardos teisėjų darbą.
Atsiliepimų į pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą negauta.
Skundas atmetamas
Dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek
tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109
straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens
konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali
nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti
neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir
laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to
turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, BPK 57 straipsnyje įtvirtinta proceso
dalyvių teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. BPK normų, reglamentuojančių
nušalinimo institutą, analizė suponuoja išvadą, kad BPK expressis verbis (aiškiais žodžiais,
tiesiogiai) nenumatyta proceso dalyvio teisė šalinti nuo bylos nagrinėjimo visus konkretaus teismo
teisėjus, tačiau esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme
numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų
šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
4
teismo teisėjams. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam
veiklos teritorijoje esančiam teismui, pareiškime dėl nušalinimo turi būti išdėstyti argumentai bei
juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y., turi būti nurodytos
aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų
nešališkumu.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja
aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų)
nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių
sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos
baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.
Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo
ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais
pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą
pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar
teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas
teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės
aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams),
kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal
asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su
teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių
lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr.
2KT-33/2008).
BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo,
kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota
nagrinėti kitam teismui, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar
teisingumo interesus.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, susipažinusi su pareiškėjos
skunde nurodytais teiginiais dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo, sprendžia, jog
pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių jos skundas negalėtų būti objektyviai ir
nešališkai išnagrinėtas Šiaulių apygardos teisme. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Šiaulių
apygardos teisėjai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus jos atžvilgiu, yra subjektyvaus
pobūdžio ir niekuo nepagrįsta bei nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų
nešališkumu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00303-22
BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į
kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso
veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita
vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog
nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu
nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis
persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.
Išnagrinėjus pareiškėjos skundo argumentus, susipažinus su aukštesniajam teismui
Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) pateikta tyrimo Nr. M-2-05-00303-22
medžiaga, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
5
specialisto 2022 m. gruodžio 1 d. nutarime tinkamai išanalizuotos Reginos Gedvilienės pareiškime
nurodytos aplinkybės ir pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek Šiaulių apygardos
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d.
nutarime, tiek skundžiamoje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023
m. sausio 30 d. nutartyje išdėstyti motyvai dėl pareiškėjos pateiktų skundų netenkinimo,
aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankami. Tai, kad pareiškėja nesutinka su ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, nereiškia, kad priimti sprendimai
yra neteisėti ir nepagrįsti.
Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų
pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo
pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra
būtinas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjos pirminiame pareiškime ir vėliau teikiamuose
skunduose nurodomos aplinkybės akivaizdžiai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
nurodytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis
ne subjektyviu situacijos vertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančiomis, jog buvo
įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Akcentuojama ir tai, kad baudžiamasis
procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas, tik esant
rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo,
kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių
ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba
baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga
veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra
bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 straipsnį kyla valstybės tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas atlikusiam netinkamai, jei
dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė
didelės žalos. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą
veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos
Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis
padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne
tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau ir veikos padarymo aplinkybių visumą.
Iš pareiškėjos pirminio pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja, prašydama pradėti
ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį, nurodo, kad valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų
asmenų – VĮ Registrų centro darbuotojos Birutės Neverdauskienės, VĮ Valstybės žemės fondo
darbuotojų, Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo, Telšių vyriausiojo policijos komisariato
pareigūnės Aušros Butkienės, matininko Stanislovo Jucevičiaus, notaro Gedimino Permino
veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, šiems neatlikus savo pareigų bei jas atlikus
netinkamai. Tačiau atlikus pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimą, jokių duomenų apie galimai
padarytas BK 229 straipsnyje ar kituose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas negauta,
todėl visiškai sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta
pradėti pagrįstai. Kaip matyti, pareiškėjos teiginiai apie padarytas nusikalstamas veikas yra
deklaratyvaus turinio, jais nepateikiama jokia konkreti, objektyviais duomenimis pagrįsta
informacija apie valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų galimai neteisėtą elgesį ir tokiu
būdu pareiškėjai padarytą didelę žalą. Pareiškime ir skunduose nurodytų teiginių taip pat
nepatvirtina ir pareiškėjos pateikta didelės apimties medžiaga. Tuo tarpu siekiant įvertinti jos
pareiškime nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir objektyvumą buvo atlikti visi pareiškimo
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
6
patikslinimui būtini tyrimo veiksmai bei išreikalauti visi reikalingi duomenys. Pažymėtina, kad
teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog duomenų rinkimo procesas negali būti begalinis ir
savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu
atveju ir buvo padaryta. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju situacijos
esmė yra pakankamai aiški, kažką iš naujo ar papildomai tirti, nustatinėti nėra jokios protingos
būtinybės. Iš tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiagos matyti, kad pareiškėja jau ne kartą kreipėsi su
iš esmės analogiškais pareiškimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikdama samprotavimus
dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su jai priklausančio žemės sklypo išregistravimu
bei sklypo ribų nustatymu (tyrimų medžiagos Nr. M-2-05-00268-21, M-7-01-00046-21, M-2-05-
00315-21 ir kt.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad
pareiškėja Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta ir nuteista už
tai, kad per visuomenės informavimo priemones – internetinius portalus paskleidė apie Stanislovą
Jucevičių, Gediminą Perminą, Birutę Neverdauskienę, Aušrą Butkienę tikrovės neatitinkančią
informaciją, kad šie padarė nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, kuri juos paniekino bei pažemino ir
pakirto pasitikėjimą jais. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad pareiškėjos paskleista tikrovės
neatitinkanti informacija yra susijusi su jos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Reginos Gedvilienės gynėjo skundą
atsisakyta priimti, taigi, baudžiamoji byla baigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tuo tarpu dėl
pareiškėjos manymo dėl neteisėtai įvykdyto konsolidacijos projekto jau pasisakyta Vilniaus
apygardos administracinio teismo nutartyje, paliktoje galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi – nenustatyta konsolidacijos projekto pažeidimų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos prašymas
pradėti ikiteisminį tyrimą laikytinas pastarosios subjektyvia nuomone, kadangi pareiškėja priimtus
jai nepalankius sprendimus vertina kaip neteisėtus. Todėl pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu
priimtais sprendimais, turi teisę juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir šia teise aktyviai
naudojasi. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog baudžiamosios teisės taikymas bet
kuriuo atveju yra kraštutinė poveikio priemonė ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų.
Baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais
teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad negali būti pritarta
tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams,
administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Šios
nuostatos formuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
(1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kur pažymima, jog „siekiant užkirsti
kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią
griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti,
pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų
galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis
(administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir
pan.)“. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė priemonė,
naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turi būti tik tais atvejais, kai
švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-92-489/2017). Todėl pareiškėja, būdama
įsitikinusi, kad buvo pažeistos jos teisės, jas gali ginti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su
baudžiamojo persekiojimo pradėjimu.
Akcentuojama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrindinė funkcija šiame tyrimo etape
yra įvertinti prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose, o tai šiuo atveju ir buvo
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
7
padaryta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko pakankamą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį
vertinimą, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos skundas išnagrinėtas iš esmės pažeidžiant
baudžiamojo proceso įstatymą. Pažymima ir tai, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą
neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas
skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos
Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series
A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą,
peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje,
pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-548/2013, Nr. 2K-94-696/2016, Nr. 2K-296-788/2017). Taigi, nors skundžiamos ikiteisminio
tyrimo teisėjo nutarties apimtis nėra didelė, tačiau tai nereiškia, kad skundas išnagrinėtas
nepakankamai išsamiai ir nemotyvuotai. Nutartyje yra aiškiai nurodytas sprendimas – netenkinti
pareiškėjos skundo ir nurodyti esminiai motyvai, kodėl priimtas būtent toks sprendimas.
Pareiškėja skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė (Integruotoje
baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS)) susipažinęs su pareiškėjos kartu su skundu
per e,pristatymas.lt 2023 m. sausio 9 d. pateiktais dokumentais ir, jos manymu, ši aplinkybė
patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas su šiais dokumentais nesusipažino bei jos skundas
išnagrinėtas netinkamai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BPK 81
straipsnio 7
dalis reglamentuoja, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra ir teismas ikiteisminio tyrimo
metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų
ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso
informacinėje sistemoje (IBPS). Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. Nr. 1V-702/I294/6P-101-(1.1) įsakymo „Dėl integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatų
patvirtinimo“ 6 punkte taip pat numatyta, kad IBPS tikslas – vykdyti baudžiamojo proceso
duomenų apsikeitimą ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūroms ir teismams, informacinių
technologijų priemonėmis rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir naudoti baudžiamojo
proceso veiksmų ir procedūrų duomenis. Taigi IBPS sistema iš esmės yra tarpinstitucinio
bendradarbiavimo ir darbo organizavimo programa, kurioje IBPS sukuriamos užduotys nėra
tiesiogiai susijusios su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad
ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo, susipažinęs su visa
tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiaga ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo tuo abejoti.
Pareiškėjos teiginiai, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo tinkamai
įvertinti jos pareiškime nurodytų aplinkybių, kadangi tyrimo Nr. M-2-05-00303-22 medžiagoje
trūksta jos pateiktų dokumentų, yra nepagrįsti ir šios aplinkybės pareiškėjai buvo išaiškintos Šiaulių
apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m.
sausio 16 d. ir 2023 m. sausio 17 d. informacinio–aiškinamojo pobūdžio atsakymuose, todėl
aukštesnysis teismas pakartotinai dėl jų nebepasisako.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Telšių apylinkės
teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta,
todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuorašas tikras
Šiaulių apygardos teismas
2023-03-02
8
Atmesti pareiškėjos Reginos Gedvilienės skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo
Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas (-a) Ernesta Montvidien
Vaida Zemaiti labai vertinu!Suprantu,kad nedaug galetu padaryti,-paprastas zmogelis.Bet sneketi apie viska ka galvoji,-argi tai mazai?Kada nors,susisiekes su juo,aprasysiu savo patirti su bankais,teisesauga(teismais).L.ispudingai atrodo.
tarnaunja savo seimininkui.O seimininkas-savo kisenei!
Padėkite tai moteriai kas iš teisininku
Mane irgi blokavo.. siaip taip prasimusiau
Man taip pat iš mozil blokavo atidarymą, bandė įkišti virusą. Įjungiau ,, thunder”” programėlę, tada atsidarė musu tv.
Vaidai, laukiame tavo televizijos laidu , kaip oras mums reikalingas tavo tiesos zodis. Musu vis daugiau, tu, kurie nepasiduoda nuzudome nuodais
Kas atsitiko su musutv kad jungiantis iš mazilos man liepia instaliuoti virusą, kuris sudarytu galimybę kažkam nuspresti kokį turinį man rodyti, kokio ne? O svarbiausia kad nėra galimybės atmesti šitos instaliacijos, todėl prisijungti pavyko tik anonimiškai, iš kitos naršyklės