Muzika sąmoningiems. Nimfix ft. Mode – Mes Pasiklydom

Autorius:

Dainos žodžiai.

Mode:

Aš netikėjau šioj skylėj yra tokių žmonių
Tipo turima garbės apvoginėjant senukus
Turima drąsos negailestingai daužyti merginą
Išvengti bausmės, nes kalės savo šunis gina

Aš netikėjau ir vis dar patikėt negaliu
Kad vieną dieną pamiršiu daug draugų
Galbūt pradėsim, slapčia vienas kitam pavydėt
Sutikę gatvėj tyliai tik akim palydėt

Aš netikiu mūsų valdžia jie ir patys nebetiki
Mačiau kaip krenta iš vieno udaro, teisingai kai pakerti
Netikėjau, žmogus gali turėt tiek jėgų
Nusikaifuoti, kad nei vardo, anei smegenų

Netikiu pradažnom skūrom, skafandrais be dūšios
Maišos be tikslo šakalai akys jų tuščios
Tyliai pušys ūš vėjui įsiūbuojant jų kūnus
Nori sakyt netiki, tipo taip nebūna

Netikėjau, kad ir į Dievą kažkada patikėsiu
Nepyk, bet atleidimo, Tau tenai tikrai nerasiu
Neapsimesiu svajoju, kartais jaučiu ramybę
Bet čia ir vėl sumaišo kortas mano puikybė

Toli iki begalybės rojaus sodų raktų
Stengiuos išlikt savim, kad ir kur nuneštų
Kad ir kur prabusiu, trauksiu į šviesos pusę
Tiesiog taip paprastai, iki kol žūsiu.

Pried:

Mes pasiklydom šimtuose dievų
Mes pasiklydom šimtuose tobulų veidų
Mes pasiklydom šimtuose reklamų
Jų spindesys užgožęs visa tai, kas buvo tavo

Nimfix:

Žmogaus širdies už jokį auksą nenusipirksi.
Meilės neaprašysi, ją nebent patirsi.
Mintim pakylus žodžiai lieka nebylus
Ir lai ūžiančią galvą gydo, vakarai tylus

Juk mes šventyklos, mes išminties knygos
Prisiminkit tai, intelektualios menkystos
Galit pakilt, kad ir aukštai virš dangaus
Bet kiek tu ten išbusi, žmogui reikia žmogaus

Juk norim jaust, laimę, džiaugsmą, palaimą
Valia ir atsakomybė yra visa to kaina
Dykumoj kiek braidžiojom, kiekvienam juk tenka
Viskas per neišmanymą, o ne, kad buvo nulemta

Padarėm daug visko, sąžinę dar kartais graužia
Ir dairytis ar nėra kamerų, įaugo į kraują
Čia nieko nauja, kartojom tai ką matėm
Ir puikavomės išdidžiai, kad pavirtom gyvatėm

Jaunas protas nesuvokia, kad skęsta nuode
Juk viskas paprasta, darom ką dėžėj rodėt
Po to nesistebėkit, kad vienas kita pjaunam
Hipnotizuotu protu skaičiuojam tik naudą

Dabar sustok, kokios mintys tave supa
Stebėk kaip protas lekia sau, užsirakint skuba
Sunku pradėt kalbėtis, lengviau pradėt nekęst
Ir kuo daugiau žaizdų tuo stipresni bandom apsimest.

…..

Kažkur tarp genijaus ir beprotybės
Judu pilka tobulybę palikęs
Darau tai kas verčia širdį džiaugtis
Ne tai ko kreivas pasaulis tikis.

Pasidalinkime

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.