Autorius: „Visuomeninėje-politinėje veikloje įprastas požiūris, kad žmogų reikia vertinti pagal jo naudingumą bendram reikalui (kas tai per reikalas – jau kita kalba). Tuo tarpu, dorovinė charakteristika jei ne ignoruojama, tai per daug nesureikšminama. To pasėkoje turime politiką, kuriai „moralė – ne šio pasaulio dimensija“ (kaip teigė bankininkas V. Vasiliauskas).
Bet, vadovaujantis tokiu požiūriu, kovoje dėl valdžios vieni niekšai tekeičia kitus. Ir sukasi užburtas ratas pagal šūkį „Drakonas mirė – tegyvuoja drakonas!“ Tai argi su tokia mąstysena įmanoma įveikti esamą elitą, t. y., esamą Drakoną? Atsakymas akivaizdus: tokiu atveju, tai neįmanoma iš principo. Nes vieną Drakoną neišvengiamai keis kitas.
Norint tai pakeisti, reikia keisti požiūrį. Ir pripažinti, kad moralė – ne tiktai „šio pasaulio dimensija“, bet prioritetas ir visokiausios veiklos pagrindas.
Štai apie tai, kaip būtiną išeities tašką mūsų, kairiųjų patriotų, veikloje, čia ir yra svarstoma.“