Rikantas Jonuška:

„Kiekvienas iš mūsų į gyvenimą žiūrim iš savo iškreiptų veidrodžių karalystės. Kai kas pagalvos, kad aš „grybauju” ir pradės sakyti, kad tiesa yra viena. Ir kad ji yra jo pusėje. Tačiau faktas išliks faktu – nesvarbu, kokia yra tiesa, mes visi ją matom savaip iškreiptą ir nebe tą tikrąją.

Kaip pavyzdį pateiksiu mūsų visų žvilgsnį į moterišką liemenėlę. Vienam iš jūsų tai toks rūbas ir jums bus svarbios jo techninės detalės, kitam stilius ir jo išvaizda, trečiam tai svetimas ir jaudinantis elementas, kažkam tai sukels gėdą ar intrigą ir t.t. Ir tai – tik žvilgsnis į paprasčiausią daiktą. Ir pagalvokit, kurio iš mūsų žvilgsnis yra teisingas?

Tačiau svarbu ne tai, svarbiausia yra įsijausti ir suvokti, kad kiekvienas matom vieni kitus per savo prizmę ir asmeninį iškreiptų veidrodžių pasaulį. O tikra tiesa lieka kažkur anapus.

Šios mintys daugiau skirtos sąmoningumui ir padeda geriau susišnekėti tarpusavyje. Pridėti reikėtų dar ir tai, kad mums sunku per savo iškreiptą veidrodėlį pateikti savo mintį tiksliai taip, kaip mes ją iškrypusiai matom. Nes visi galvojam, kad tik pas mus yra ta tikroji tiesa. Ir taip pas kiekvieną iš mūsų, kai kiekvienas iš savos pozicijos šnekame ir dalinamės mintimis.

Manau, susidarysite pakankamai aiškų vaizdą, kad tos tikrosios tiesos iš tikrųjų yra labai mažai ir mes gyvename tarp „sugedusių telefonų” ir ten, kur niekada nebūna normalaus ryšio. Tokioje tiesoje.

Turėkite omenyje – tai nėra kritika jums ar kažkam kitam. Nes tai liečia tiek tave, tiek mane ir nuo to mes niekur nepabėgsim. Todėl arčiau tiesos yra tas, kuris supranta tai ir nelaiko savo tiesos absoliučia ir yra pasiruošęs suklysti.

Artėjam prie esmės – dėl ko aš visa tai rašau ir kur aš jus vedu. Ši situacija amžina – jos neišvengsim, nepakeisim ir nuo to niekur nepabėgsime. Ir jeigu tokiose aplinkybėse jauti kitam žmogui antipatiją dėl tam tikrų asmeninių priežasčių, tai tavo iškreipti stiklai išsikreips dar labiau, o sugedęs telefonas suges stipriau. Mintis stiprins mintį ir mes, kaip maži vaikai, fantazuosim ir matydami tamsoje kelmą, matysime ten seną baisią raganą, kuri vagia vaikus. Žmogaus vaizduotė ir protas ypatingi tuo atžvilgiu ir gali vesti mus toli bei paklaidinti…

Todėl turiu pasiūlymą, kad arčiau būti tikros tiesos ir nepabėgti per toli nuo jos. Mums paprasčiausiai tereikia nepamiršti to, kas buvo tik ką pasakyta ir tai padės stengtis nenustoti bandyti suprasti vienas kitą. Reikia žiūrėti į kitą žmogų pozityviai, nes negatyviai mes dažniau žiūrim nei pozityviai. Aišku, jeigu žiūrim per daug pozityviai – irgi bėda, todėl iš čia seka, kad gerai būtų išmokti suprasti ir stebėti save, jeigu mes norime būti arčiau tikrosios tiesos.

„‘Nei vieno žmogaus reikalai nesiklosto tobulai. Visada viskas vyksta ne taip, kaip to norėtųsi. Svarbiausia – pasiekti sėkmę su tuo, ką turi. Įsivaizduoti, ką galėtum padaryti, jei viskas būtų kitaip, reiškia tuščiai švaistyti laiką ir dvasines jėgas. Viskas yra taip, kaip yra.”‘ ( Frankas Crane’as)

Todėl mažiau galvokim, kas būtų, jeigu būtų. Nes tai sistemos įrankis nualinimui ir palikimui mūsų abejonėse. Išeitis – žingsniuose ir veiksme. Todėl junkitės prie grupės ir džiaukimės tuo, ką turim, ką darom ir kad mes esam kartu. Ačiū, kad esate ir girdite.”