Kodėl pas Edgarą Romanauską į namus pasibeldė policija?

Na, tas Edgaras tikrai fainas, žiūrint iš visų pusių: jaunas, šviesios mąstysenos, optimistas ir nepakantus blogiui. Tačiau iš to interviu ištraukiau pagrindinę, man jautriausią temą apie referendumą dėl renkamų parašų sumažinimo iki 100 000. Tas klausimas man jautrus todėl, kad būtent aš tą klausimą pirmas Lietuvoje iškėliau Facebuk’e ir jį su Neformaliu Susivienijimu SUSITELKIMAS (kuriam vadovavo T.Jakelaitis) pusė metų diskutavau su žmonėmis ir jiems aiškinau šio referendumo svarbą mūsų tautai. Iki tol, kol tą mano idėją (visiškai nesiderinę – bent iš mandagumo – pasisavino N.Černiauskienė, Z.Vaišvila ir tas pats T.Jakelaitis. Trumpai, jei ne šios trijulės demagogija, arogancija ir nemokėjimas organizuoti ne tik referendumo, bet ir eilinės grupelės žmonių,- šis referendumas greičiausiai būtų pasiekęs savo finišą (nors nusivylusių ir užzombintų žmonių šalyje apstu). Kodėl po referendumo fiasco nebuvo jokios jo viešos analizės, ar visi tie “organizatoriai” (jau su A.Butkevičiumi priešaky) pabėgo kaip išsigandę zuikiai į krūmus? // Patiko dar ir tai, kad buvo užsiminta, jog tas neįvykęs referendumas dėl parašų, naujų entuziastų kibirkšties neužgesino. Atsiranda vis daugiau žmonių norinčių vėl ir vėl pakartoti/atnaujinti šios temos referendumą; po kurio pati tauta išsitiestų, nes savo rankose demokratiškai laikytų išrinktą valdžią ir mūrytų savo šalies gerovės pamatus. Neslepiant priminsiu, kad vienas iš jų yra Gintautas Tvanskas iš Facebook. Susisiekti su juo, manau, gerb. Vaidai, tikrai verta.