Autorius: Rikantas Jonuška:
“Šiandien norėčiau pasikartoti ir reikės kartotis, manau, dar ne kartą. Grupė sukurta būtent matant beprasmiškus jau daug metų besikartojančius veiksmus tiek opozicijos, tiek gelbėtojų, gelbėjančių Lietuvą.
Įsiklausykite, kas ten vyksta, kad niekas niekada iš esmės nesikeičia? Ir pamatysite, gyvename melo ir žmonių manipuliavimo bei valdymo pasaulyje, kur turim vien tik išpūstus burbulus, nesibaigiančių šnekų, intrigų ir beprasmiškų konkurencinių privačių, bei tik simbolinių, parodomųjų, tuščių darbų.
Paklauskite savęs, ką galima padaryti kitaip, kad to išvengtume ir kaip įmanoma tai pakeisti? Sudėliosiu jums faktus, kurie padės lengviau mąstyti ir suteiks pagrindą.
Pirmas dalykas, visko, kas buvo, reikia atsisakyti, nes ten tik kvietimas juos palaikyti prisidėti, padėti, išgirsti, suprasti ir visiškai nėra svarbu, kad tai teisingos ir sąžiningos mintys. Nes jeigu jų išvardintose tiksluose ir dažnose kalbose nėra to kaip svarbiausio tikslo, kad tautos daugumos valia būtų tenkinama be jokių sąlygų ir trikdžių, nepriklausomai, kas tuo metu yra valdžioje. Jie tik paprasčiausiai nori vieną slibiną keisti kitu. Įsiklausykite, jeigu jie kritikuoja esamą valdžią, žada sumažinti elektros kainas ar susitaikyti su kaimynais ir t.t. Tai tik saldainis mainais į jūsų dėmesį, pasitikėjimą ir pritarimą.
Tai tęsiasi jau 30 metų ir tai tęsis tol, kol mes neišmoksim suprasti, kad valdžia pati pakelia kainas, o paskui nuleidžia, apriboja jūsų laisves ir vėliau atleidžia, laužo teisingumą, nusikalsta, o vėliau atstato ir patys nusibaudžia. Kaip lengva tuo manipuliuoti ir, kaip bebūtų, kaip jiems paranku. Viskas tik dėl jūsų ir tik tam, kad tautos dauguma išliktų neįgali, užsiėmusi ir sukausčiusi dėmesį ten, kur jiems reikia. Tautai užsiciklinant prie asmenybių, jas baudžiant, kritikuojant, giriant, bei palaikant ar paprasčiausiai jas stebint. Kad tik nebūtų jums liūdna ir nesugalvotumėte patys mąstyti. Nes tada norėsite ne taip, kaip jiems reikia, matysite ne tai, kas priklauso.
Todėl aš ieškojau ir neradau gelbėtojų, judėjimų ar tiesos nešėjų, kurie leistų man prisiimti atsakomybę ir jeigu jų laivas skęs, kad aš galėčiau jį gelbėti, esu jame tik keleivis su tam tikrais griežtais apribojimais. Ir to laivo kapitonas mus, keleivius, vadina bendražygiais ir sako: “pažiūrėkite, kokia bloga valdžia ir kaip ji neatsižvelgia į mūsų tautos daugumos poreikius, bei pažeidinėja Konstituciją ir riboja mūsų laisves. Taip jis treniruoja mus kaip šunyčius prie žodžio “paimk”, glosto ir gali vadinti draugais. Bet mes vis dar būdami paprastų žmonių tautos dauguma, tokiame laive esam tik neįgalūs keleiviai su dvejomis vis pasikartojančiomis šios istorijos pabaigomis. Pirmoji -tai šiuo metu ar laivui skęstant bei kapitonui pabėgus turim galimybę pasišalint iš laivo ar galim toliau sėdėti ir žiūrėti kaip jis skęsta. Antruoju variantu bus vykdomos komandos “paimk ir bus daug džiaugsmo”, bet vieną dieną būsi nuvežtas į nežinomą vietą ir gausi paskutinę komandą “paimk”. Grįžęs neberasi jau nieko. Ieškosi kelio namo kaip tas šunytis: nusivylęs, pasimetęs ir išsigandęs, o gal rasi naujus namus, bet motulė Lietuva ir vėlei verks. Gal verksi ir tu…
Todėl sukūrėm judėjimą, kuriame viskas aukštyn kojomis. Tikslingiau būtų pasakyti, pasaulis šioje vietoje yra aukštyn kojomis ir norėtųsi, kad viskas būtų kaip priklauso. Aišku, taip gyventi jau esame įpratinti ir daugelis nebe labai girdi ir supranta, ką šis judėjimas nori padaryti. O jis nori padaryti taip, kad šio laivo keleiviai prisiimtų atsakomybę, bei tokiu būdu turėtų didesnes teises ir galimybes, nei laivo įgula ir kapitonas, tokiu būdu laivas plauktų tik ten, kur reikalauja laivo keleiviai. Ir skęstant, t.y., įvykus konfliktui, lydekai paliepus, keleiviams panorėjus, keleiviai pakeis įgulą ir laivas toliau plauks. Todėl judėjimas stengiasi nesidalinti jokių gelbėtojų ir tiesos nešėjų įrašais. Atsibuskit ir nustokit gyventi aukštyn kojomis. Jie turi dalintis jūsų įrašais apie šį judėjimą bei skleisti jį. Jis vienintelis, kuris nori atstovauti tautos daugumos poreikį, bei padėti tautai išlysti iš šių apgaulės pančių ir jos neįgalumo liūno. Kol jie nieko nedarys – matysite kas yra kas. Tol tik jūs būsite ta sklindanti šviesa, ta kelrodė žvaigždė, kurios tokiems kaip tu ir aš, paprastiems žmonėms, reikia.
Padėkime mes patys susirinkti vienas kitą į tą tikrą Lietuvą, nes mes ir esam ta Lietuva, užteks žvalgytis į kitus ir ieškoti praplaukiančiu laivų, kuriuose būsit tik keleiviais. Užteks gal jau?”