Nausėda informavo, kad karas Ukrainoje šiuo metu lemiamoje stadijoje, todėl būtina peržengti raudonas linijas
Sausio 31 d. „PressJazz TV“ laida „2K+“.
Kalbant apie galimai nutekintą informaciją galimam pedofilui Seime, Čmilytės-Nielsen teigimu, visi klausimai jau atsakyti.
Related
Pasidalinkime
Komentarų: 2
Čigoniškas pavaražinimas. Aš Čigonė Apsišaukėlė. Pabandysiu išpranašauti likimą kitai Čigonei, kurią, žmonės kalba, kad išrinko, o gal kažkas paskyrė, valstybės prezidentu.Pavaražysiu ne iš delno, ne iš kortų, bet iš propagandinės švabinės-landsburginės purvasklaidos / o gal žiniasklaidos/, iš daugumos tos valstybės gyventojų tylios nuomonės. Taigi, yra valstybės prezidentas, žadėjęs sukurti „Pasakų šalį”. Bet pažado netesėjo, nes jam labiau rūpėjo įtikti tam, kas jį paskyrė prezidentu. Savo rinkėjus ir pažadus jiems prezidentas išbraukė iš savo darbotvarkės. Peršasi išvada, kad prezidentas pasirinko kelią tarnauti ne savo tautai, o vykdyti savo šeimininko, jį paskyrusio prezidentu, įsakymus. Liaudiškai kalbant, pasirinko pataikaujančio ir ištikimo šuns kelią už pasiūlytą bliūdelį lakalo ir apgraužtą kaulą. Šuns likimas priklauso nuo šeimininko. Pas gerą ir sąžiningą šeimininką visą gyvenimą būsi mylimas ir gerbiamas. Gal ir po mirties paminklą ant kapo pastatys. Bet taip būna pasakose ar kino filmuose. Bet dažniausiai atitarnavusio šuns likimas būna panašus į „Brisiaus galą” pagal Joną Biliūną. Šunėkas reikalingas kol gali tarnauti, o po to – šūvis į ištikimą ir mylinčią širdį. Dažniausiai šunelis bus paliktas likimo valiai ir, pakeliui į atliekų sąvartyną,, lauks savo kankinančios mirties arba bus išmestas iš kylančio lėktuvo su sprunkančiu buvusiu šeimininku kad ištikštų ant betoninio pakilimo tako. Pavaražinimo išvada: paniekinusiam savo tautą – šuniškas likimas. Niekas negerbia išdavikų. Pasirašo Čigonė Apsišaukėlė.
Čigoniškas pavaražinimas. Aš Čigonė Apsišaukėlė. Pabandysiu išpranašauti likimą kitai Čigonei, kurią, žmonės kalba, kad išrinko, o gal kažkas paskyrė, valstybės prezidentu.Pavaražysiu ne iš delno, ne iš kortų, bet iš propagandinės švabinės-landsburginės purvasklaidos / o gal žiniasklaidos/, iš daugumos tos valstybės gyventojų tylios nuomonės. Taigi, yra valstybės prezidentas, žadėjęs sukurti „Pasakų šalį”. Bet pažado netesėjo, nes jam labiau rūpėjo įtikti tam, kas jį paskyrė prezidentu. Savo rinkėjus ir pažadus jiems prezidentas išbraukė iš savo darbotvarkės. Peršasi išvada, kad prezidentas pasirinko kelią tarnauti ne savo tautai, o vykdyti savo šeimininko, jį paskyrusio prezidentu, įsakymus. Liaudiškai kalbant, pasirinko pataikaujančio ir ištikimo šuns kelią už pasiūlytą bliūdelį lakalo ir apgraužtą kaulą. Šuns likimas priklauso nuo šeimininko. Pas gerą ir sąžiningą šeimininką visą gyvenimą būsi mylimas ir gerbiamas. Gal ir po mirties paminklą ant kapo pastatys. Bet taip būna pasakose ar kino filmuose. Bet dažniausiai atitarnavusio šuns likimas būna panašus į „Brisiaus galą” pagal Joną Biliūną. Šunėkas reikalingas kol gali tarnauti, o po to – šūvis į ištikimą ir mylinčią širdį. Dažniausiai šunelis bus paliktas likimo valiai ir, pakeliui į atliekų sąvartyną,, lauks savo kankinančios mirties arba bus išmestas iš kylančio lėktuvo su sprunkančiu buvusiu šeimininku kad ištikštų ant betoninio pakilimo tako. Pavaražinimo išvada: paniekinusiam savo tautą – šuniškas likimas. Niekas negerbia išdavikų. Pasirašo Čigonė Apsišaukėlė.
Perdimas nuo kovido ir yra raudona linija.