Kristoferis Voiška:

„Po pasaulį nuskambėjo žinia apie grupės dirbtinio intelekto (DI) srityje dirbančių specialistų viešą laišką, kuriame jie kreipiasi į valstybes ir įmones, ragindami bent pusei metų pristabdyti tolimesnį DI sistemų, galingesnių už GPT-4, vystymą (GPT-4 – šių metų kovą pasirodęs, 175 mlrd. parametrų turintis kalbos modelis).

Laiške nuogąstaujama, kad DI technologijos gali ne tik išstumti žmones iš daugybės darbo vietų (tarp jų – ir itin kvalifikuotų), bet apskritai tapti grėsme žmonių visuomenei. Nes šiai dienai dar neaišku, ar DI negali tapti nevaldomas ir, tuo būdu, atsisukti prieš savąjį kūrėją (tai yra, prieš žmogų).

Iš pirmo žvilgsnio, laiškas atrodo parašytas kilniais tikslais. Tačiau, pažvelgus į jį pasirašančius veikėjus, negali nekilti klausimų. Tarp jų, beje, ir Klauso Švabo patarėjas, knygų „Sapiens” ir „Homo deus” autorius – Izraelio istorikas Juvalis Nojus Hararis, žmogus, atvirai samprotaujantis apie naują, kastomis padalintą „skaitmenizuotą” visuomenę., kurios viršuje bus tariami „dievažmogiai”, o apačioje – „nereikalingieji žmonės” (angliškai: useless people).

Be to, visi laišką pasirašantys „ekspertai” – arba patys priklauso transnacionaliniam finansiniam elitui (Ilonas Maskas, Stivas Džobsas ir kt.), arba yra glaudžiai susirišę su jo interesais. Na, o tokiame kontekste pagrindinis klausimas yra toks: kas gi tai – realiu susirūpinimu dėl žmonijos ateities motyvuojamas pilietinis aktas, ar tik dar viena globalistų „viešųjų ryšių akcija”, skirta žmonių iliuzijoms palaikyti?

Ir kokioms gi iliuzijoms? Ogi iliuzijoms apie humaniškų sprendimų nehumaniškoje santvarkoje galimumą. Mat, į skaitmenizuotą konclagerį mutuojančio kapitalizmo sąlygomis manyti, kad ar DI, ar kokios kitos technologijos bus panaudotos žmonių „bendrajam gėriui” – tai neatleistinai naivu…’