Autorius: Simonas Kroydonas savo Facebook paskyroje pasidalino vaizdo įrašu iš Baltarusijos apie maisto kainas:
“Įrodymas, kiek lietuviai už 50 litų būtų nusipirkę maisto, jei šalis būtų išsaugojusi litą. Iki euro įvedimo euras kainavo 3.45 lito. Euras lygus 3.25 baltarusiško rublio. Taigi, vienas prie vieno. Vakar nuėjau į kavinę atsigerti alučio, du bokalus. Bokalas 3 litai 80 centų. Kavinę būtų galima prilyginti Mėmeliui Klaipėdoje, arba Boškei Kaune. Normali miesto centrinė užeiga, kur galima suvalgyti ir picos, ir karbonadą.
2001 metais Švyturio alaus bokalas Utenoje Submarino picerijoje kainavo 3.80 lito. Pica 8 litus. Gintaras Lunskis uteniškis, galėtų patvirtinti. Pirma Utenoje buvo picerija prie autobusų stoties, o kita vėliau atsidarė Aukštakalnyje ant kampo, antrame aukšte.
Grybauskaitė prieš įsivedant eurą sakė, kad maisto kainos prie euro nekils, ir dabar eurais viskas kainuoja žymiai brangiau, nei buvo litais.
Lietuva prabalsavo už miltelius ir euro alų. Teisingai Žilvinas Razminas mitinge įvardijo, kad euro įvedimas dalį Lietuvių padarys pasiturinčiais, o dalį visiškai nuskurdins. Čia laukuose žalmargės ganosi, ir kolūkiai gyvuoja. Kolūkiuose žmonės dirba, bet nearia, taip, kaip po 12 valandų pamainose pampersais apmautos Maksimos kasininkės.
Euras jokių pokyčių neatnešė, investicijos Lietuvos neužplūdo – priešingai nei žadėjo valdžia, tad pagal šituos du parametrus pažadai netesėti.
Trečias pažadas – kad kainos Lietuvoje neaugs.
Prisiminkime pernai kilusį kalafiorų skandalą, parodžiusį, jog gyventojai tikrai suprato, kaip iškart įvedus eurą kainos gerokai šoktelėjo. Pagrindinė kainų kilimo priežastis Lietuvoje – euro įvedimas.
Gyventojų pasipiktinimas euru būtų buvęs dar didesnis, tačiau taip sutapo, kad, įvedus eurą, pasaulyje krito naftos kainos, o atpigusi nafta lėmė ir dujų kainų sumažėjimą. Jei atmestume tai, pamatytume, kad visos kitos kainos – tiek prekių, tiek paslaugų – labai išaugo.
Laikinai atpigusios dujos bei nafta tą visuotinį brangimą statistiškai paslėpė, nors kiekvienas pabrangimą jaučia. Statistikos departamentas sugalvojo, kaip pateikti patrauklesnę statistiką. Jis viską skaičiuoja prekių vidutiniais krepšeliais ir stebi 920 prekių per mėnesį.
Lietuvoje net patys turtingiausi tokio krepšelio neperka. O kai jis toks didelis, tai ir rodoma, kad kai kas pabrango, o kai kas atpigo. Bet dažniausiai atpinga prekės, kurios labai retai perkamos, o svarbiausios pabrangsta, todėl toks skaičiavimas neparodo realios padėties.
Euras devalvavo žmonių indėlius ir įnešė bardaką. Keitimas turėjo būt 1÷1. Apvogė tautą socdemai su konservais, patys prisivogę europinių milijonų…”