Rikantas Jonuška:

„Kaip taip gali būti, kad demokratinėje santvarkoje neįmanoma nieko įkurti pagal tiesioginės demokratijos principus!!? Galim tik palaikyti vieną ar kitą gelbėtoją, valdžios atstovą, visuomenininką, opozicionierių. Galim net susiburti į krūvą, bet bendrai neturėsime galimybės spręsti, nebent atsakingas gelbėtojas, išsirinktas karalius, vedlys, vadas nuspręs, sutiks, duos leidimą. Tik jo malonės dėka gali būti suteikta tokia galimybė.

Surengtas prieš NT mokestį mitingas tą ir parodė. Buvo tie, kas norėjo būti matomi, išgirsti ir visi jie turėjo savo nuomones ir požiūrius. Jie žino kaip išgelbėti Lietuvą… Pasitikintys savimi, svarbūs, susirūpinę, iškalbingi ir ramūs. Ramūs, nes žino, kad paprastiems žmogeliams jungtis į komandą kaip lygus su lygiu esanti sistema nepaliko galimybės. O vienas po vieną ką tu, paprastas žmogeli, darysi, niekur tu nepabėgsi, nieko tu nepadarysi. Todėl galima meluoti, žadėti, girtis ir ką nori sakyti. Tauta neįgali susiburti, susivienyti į organizuotą oficialų būvį, kuris priverstų juos nešti už savo žodžius, veiksmus atsakomybę.

Atstovaujantys ir besiruošiantys atstovauti mus asmenys prisidengdami žodžiu, valdžia, gali daryti ką tik nori. Vagių ir melagių, apgavikų rojus… O tu pritarti, palaikai tą, aną ar kitą, bet gali ir nepalaikyti.

Leidžiama ir nieko nedaryti, nes tada atsiranda proga tokius vargšelius kaltinti dėl visų nutinkančių ir įvyksiančių bėdų. Tačiau mažai kas susimąsto, kad ir būtų suėjusi į tą mitingą visa Lietuva, kad visgi svarbiausias klausimas išliktų tame mitinge nepakitęs: po kieno vėliava jie visi čia susirinko, kuri gauja ir jos vadas turi galimybę patekti prie lovio…

Pabusk, Lietuva, pabusk, žmogau, iš iliuzijos, daryk taip, kaip turėtų būti iš tikrųjų. Junkis prie „Tautos valdžios” sumanymo, padėk sau išeit iš iliuzijos, kad kažkas be tavęs viską pakeis…”