Komentarų: 1

1. Kai skiria šimtus tūkstančių gydymui egzotinių ligų, tai tuomet nelieka pinigų greitosioms. Nemokamas gydymas turi būti tik iš anksto į sąrašą įtrauktoms ligoms kompensuoti. Tame sąraše neturi būti ten dirbtiniam apvaisinimui skirtų pinigų. Juk daug proto nereikia suvokti ką valstybė turi gelbėti: vieną unikumą ar 100 įprastų ligonių, kuriems trūksta mažiau kaip 100 eurų, kad greitoji pristatytų į gydymo įstaigą.

   „Pas dūstantį vaiką greitoji vyko 40 minučių: jis būtų miręs, jei ne mamos suleistas vaistas”
   delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/pas-dustanti-vaika-greitoji-vyko-40-minuciu-jis-butu-mires-jei-ne-mamos-suleistas-vaistas.d?id=76367735
   Kadangi gyvename Vilniaus rajone, iš Vilniaus niekas nevažiavo. Jei greitosios dispečerė būtų pasakiusi, kad pagalba užtruks 40 min, būtume patys savo automobiliu važiavę iki Santaros klinikų, būtume užtrukę 12 minučių.
   ekipažas vyko iš Nemenčinės, kuri yra kitoje Vilniaus rajono pusėje negu Brinkiškės.
   –
   I Kuprioniskes greitoji is viso atsisake vaziuoti nei is Vilniaus, nei is rajono, nes tarpusavyje nepasidalino Kuprijoniskiu, nes dalis priklauso miestui, o dalis rajonui.

   Kodėl toks bordelis?

   „R. Šukys. Pamiršome, kad VRM – ne vien jėgos struktūrų ministerija”
   delfi lt/news/ringas/politics/r-sukys-pamirsome-kad-vrm-ne-vien-jegos-strukturu-ministerija.d?id=72381976
   VRM atsakinga ir už valstybės tarnybą, jos efektyvumą, prestižą, autoriteto grąžinimą. Deja, Valstybės tarnybos departamentas atskirtas nuo VRM ir priskirtas vyriausybės pavaldumui, nors atsakomybė už šią sritį palikta VRM.
   Padėtį dera taisyti skubiai ir ryžtingai, todėl metinės premijos dydis valdininkams turėtų būti nustatytas remiantis ekonominiais rodikliais.
   nedaug valstybių Europoje, kur už daugelį funkcijų atsakingai VRM vadovauti skiriami buvę generolai… visiškas regioninės politikos krachas. Londonas jau tapo antru pagal dydį lietuvių miestu. Regioninės politikos arba apskritai nėra, arba daromos klaidos, situacija absoliučiai nevaldoma. VRM net nemėgina kurti paskatų, kad Lietuvos miestuose bei miesteliuose daugėtų užimtumo, taptų gyvesnis ekonominis, kultūrinis gyvenimas, nors demografinės katastrofos akivaizdoje tiesiog privalo išnaudoti veiklos koordinavimo svertus, kuriais disponuoja. Deja, visuomenė visiškai nežino, kas daroma šioje srityje.

   „Lietuviškoji savivalda sovietmečio palikimas”
   alfa.lt/straipsnis/12917653/Lietuviskoji.savivalda..sovietmecio.palikimas=2011-11-08_07-12/
   Rajono savivaldybės būstinė – miesto savivaldybės teritorijoje. Tokią keistybę galima pamatyti Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Užsieniečiai sako, kai tai – unikumas, niekur kitur pasaulyje šito neišvysi.
   Minėtų miestų priemiesčiuose įsikūrę žmonės gyvena rajono savivaldybės teritorijoje, o naudojasi miesto savivaldybės vandentiekiu, šilumos ūkiu, keliais, viešuoju transportu, veda vaikus į miesto ugdymo ir lavinimo įstaigas.
   Painus tampa atsiskaitymas, pavyzdžiui, pajamų mokestis atitenka ne tai savivaldybei, kurioje žmonės dirba, o tai, kurioje gyvena. Tenka steigti atskiras „Sodros“, kitas gyventojus aptarnaujančias įstaigas ir t. t.
   Kad žiedinės savivaldybės yra nereikalingos, pritaria ir Seimo narys teisininkas Liudvikas Sabutis. Parlamentaro nuomone, jų teritorijos turėtų būti perduotos aplinkinėms savivaldybėms, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės teritorija – Vilniaus miesto, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir kitoms aplink sostinę išsidėsčiusioms savivaldybėms. Analogiškai turėtų būti reformuotos ir Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus rajonų savivaldybės.
   Sujungus miesto ir rajono savivaldybes būtų sureguliuoti sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo transporto ir kiti reikalai, sumažėtų valdininkų skaičius. „žmonėms taptų patogiau gyventi?“ Kadaise Marijampolės miesto ir rajono savivaldybės buvo atskiros. Jų sujungimas patvirtino.
   Seimas ne kartą ragino Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją Vidaus reikalų ministeriją (VRM) spręsti žiedinių savivaldybių klausimą. „Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad įstatymų projektus teikia Vyriausybė, tad jos ministrai ir turi svarstyti, kaip patobulinti teritorijų valdymą, administravimą, bei pasiūlyti mums tai įteisinti įstatymu. Tačiau kol kas Vyriausybės ir VRM iniciatyvos nematau“, – apgailestavo L.Sabutis.
   „VRM dar nuo sovietinių laikų įprato ieškoti būdų, kaip ko nors nedaryti. Niekas nežino ir negali pasakyti, kiek ši reforma kainuotų. Ji jau seniai turėjo būti padaryta, tačiau ministerija, kuriai pridera tuo pasirūpinti, nerodo iniciatyvos“, – taip VRM poziciją pakomentavo parlamentaras L.Sabutis.

   „Ekspertas: S. Skvernelis premjero kėdėje – didelė klaida”
   delfi lt/news/daily/lithuania/ekspertas-s-skvernelis-premjero-kedeje-didele-klaida.d?id=72515744

   Atsakyti