Taip keista ir kartu įdomu pasižiūrėti, kaip žmonės gyveno anksčiau – be kompiuterių, be spausdinamų kvitų, net be mums įprastų skaičiavimo mašinėlių, skaičiavimui naudodami medinius skaitliukus. Kviečiame pasižiūrėti į Vilniuje kadaise atidarytą parduotuvę, kuri buvo tuometinė naujovė.
Šaltinis: Vytautas Vizgintas
o jankiu platinama propaganda aiskina, kad zmones mirdavo badu ir budavo tuscia
Kokiu badu, jeigu visuose valgyklose, maitinimo įstaigose duona ir batonas būdavo nemokamai. Padėklais pridėdavo, kada pasibaigia vėl atnešdavo. O gamyklų, fabrikų darbininkų valgyklose kainos būdavo kokius tris kartus pigesnės už miestų. Nors miestų valgyklos visada būdavo perpildytos ir reikėdavo pastovėti eilėje.
Nebuvo jokio bado ir problemų su maistu. Visos bėdos prasidėjo, kada Prunskienė ir jos visa kompanija pakėlė maisto kainas iškart dvigubai. O tada ir pradėjo reikštis pasekmės «laisvos Lietuvos». Maža dalis (buvę visokie spekuliantai ir save pasivadinę valdžia) pradėjo viską vogt ir vadinamai privatizuot į savo kišenes, o kita didžioji dalis liko be darbų ir buvo tokių kur tikrai pradėjo badaut tiesiogine prasme.
Tokios parduotuvės turėjo vieną išskirtinį privalumą.
Visi produktai buvo kokybiški ir tikrai patikrinti. Pirkdamas pieno produktus buvai tikras, kad nusipirksi tikrai tikro pieno, grietinės, sviesto ir t.t nors ir pasirinkimo iš įvairių rūšių nebūdavo, bet užtat kaina visur būdavo vienoda ir nesikeisdavo kiekvieną dieną.
O dabar nesuprasi. Kam Žmogui 16 rūšių grietinės iš kurių nesuprasi kur yra grietinė ir kur kažkokie mišiniai, kurių kokybė ir sudėtis kinta kiekvieną kartą. O kainas užsirašo kas kiek nori ir kaip nori.
Anksčiau jeigu vaiką nusiųsdavo į parduotuvę, tai tėvai iškart žinodavo kiek jis išleis parduotuvėj ir nei daugiau, nei mažiau, o dabar dažnais atvejais vaikas grįžęs pasakys – neužteko…