“Šį kartą su Dainiumi kalbėjome apie dabartinę situaciją finansų, kripto rinkoje. Kaip elgtis su psichologinėmis duobėmis, su praradimais. Kaip pasiruošti ateičiai, ko išmokti?”
Related
Pasidalinkime
Komentarų: 2
Dar papildysiu ką parašiau žemiau.
Taigi, jei ir kas sugalvosit nusipirkti kriptos ir taip užsidirbti, tai pirmoje eilėje sužinokit ar Jūsų bankas priima pavedimus nuo kriptovaliutos uždarbio. Nes nusipirkt ir papildyt kažkieno tai kripto piniginę Jūs galėsit labai greitai, bet kada reikės išsivesti atgal realius pinigus tai dažniausiai bankų sąskaitos būna blokuojamos, kaip pataikavimą terorizmui, nusikaltimui ir panašiai.
Dar reikia žinoti, kad kituose valstybėse kriptovaliuta yra aplamai uždrausta ir už jos naudojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Reikia suprast, kad kripta yra kazino su visomis pasekmėmis. Kriptos kursas priklauso nuo dalyvių suneštų pinigų į kripto biržas. Tai, kad kriptos yra ribotas kiekis čia yra paleistas mitas, nes pačios kriptos, biržos išrašys visiems tiek – kiek bus norinčių.
Žaidžiama yra su pinigų kiekiais kurie yra perkonvertuoti į vadinamas kriptras. Jeigu norinčių pirkti suma yra didesnė už parduodančių kursas staigiai krenta ir visiems norintiems yra pripilama kriptos, toliau kursas vėl krenta ir per mažiausią kursą kurį yra numačius pati birža yra papildoma pačios biržos piniginė. Tas mažiausiai kursas, kaip taisyklė laikosi, tik kelias sekundes.
Tuo metu išsigandę pirkėjai bijodami, kad kursas pradės staigiai krist dar mažiau pradeda pardavinėt kriptą į nuostolį tikėdamiesi nusipirkti jos pigiau ir taip sulyginti nuostolius. Bet tai daro nevisi, nes kiti laukia. O birža stebi ir žiūri, kada jai apsimokės pakelti kursą, kad parduoti tai ką vadinamai nusipirko pigiausiai. Bet, tai yra automatizuota procesas, kurį prižiūri ir valdo pati birža.
Ta prasme biržai visai neįdomu kas ten išloš ar praloš su ta kripta. Jai, tik svarbu, kad jos pinigai daugintųsi. Jei reikės sistema pakels kursą ir iki 100000 už bitcoiną, o jei reikės tai ir nusodins, iki 100.
Toliau visos biržos dirba pagal išankstinį susitarimą ir jų svetainių tech. sprendimai yra valdomi tų pačių savų programuotojų.
Pačios kripto piniginės taip pat yra priklausančios ne vartotojui. Biržinės piniginės automatiškai priklauso biržai. Vadinamos šaltos piniginės ar aparatinės, tik atrodo vartotojui, kad jos priklauso jam, bet iš tikrųjų jos ir juose laikoma informacija yra sukurta kažkieno, apie kuriuos vartotojas neturi jokių žinių.
Taigi tos visos off-line piniginės vienu momentu gali tapti paprastomis fleškemis, arba niekam nereikalingais prietaisais.
Toliau tas kriptos kasimas, tai yra vaizdo plokščių ir kitų prietaisų pardavėjų biznio planas. Taip paprastai tos kriptos neprisikasi, nes vėl viskas yra paskaičiuota taip, kad pirktum vis naujus įrenginius ir galvotum, kad tuoj bus geriau. Ir pačią kriptą tau už tą kasimą išrašo, vėl tie patys kurie ir kontroliuoja visą šitą kriptų sistemą.
Apibendrinant, iš kriptos užsidirbti įmanoma, bet nereikia pamiršti, kad vieną dieną ji gali kainuoti nulį, o paskui ir visai dingti. Ir niekas niekam jokių pretenzijų nepareikš, nes kursas nukrito iki nulio, o biržos užsidarė.
Dar papildysiu ką parašiau žemiau.
Taigi, jei ir kas sugalvosit nusipirkti kriptos ir taip užsidirbti, tai pirmoje eilėje sužinokit ar Jūsų bankas priima pavedimus nuo kriptovaliutos uždarbio. Nes nusipirkt ir papildyt kažkieno tai kripto piniginę Jūs galėsit labai greitai, bet kada reikės išsivesti atgal realius pinigus tai dažniausiai bankų sąskaitos būna blokuojamos, kaip pataikavimą terorizmui, nusikaltimui ir panašiai.
Dar reikia žinoti, kad kituose valstybėse kriptovaliuta yra aplamai uždrausta ir už jos naudojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Reikia suprast, kad kripta yra kazino su visomis pasekmėmis. Kriptos kursas priklauso nuo dalyvių suneštų pinigų į kripto biržas. Tai, kad kriptos yra ribotas kiekis čia yra paleistas mitas, nes pačios kriptos, biržos išrašys visiems tiek – kiek bus norinčių.
Žaidžiama yra su pinigų kiekiais kurie yra perkonvertuoti į vadinamas kriptras. Jeigu norinčių pirkti suma yra didesnė už parduodančių kursas staigiai krenta ir visiems norintiems yra pripilama kriptos, toliau kursas vėl krenta ir per mažiausią kursą kurį yra numačius pati birža yra papildoma pačios biržos piniginė. Tas mažiausiai kursas, kaip taisyklė laikosi, tik kelias sekundes.
Tuo metu išsigandę pirkėjai bijodami, kad kursas pradės staigiai krist dar mažiau pradeda pardavinėt kriptą į nuostolį tikėdamiesi nusipirkti jos pigiau ir taip sulyginti nuostolius. Bet tai daro nevisi, nes kiti laukia. O birža stebi ir žiūri, kada jai apsimokės pakelti kursą, kad parduoti tai ką vadinamai nusipirko pigiausiai. Bet, tai yra automatizuota procesas, kurį prižiūri ir valdo pati birža.
Ta prasme biržai visai neįdomu kas ten išloš ar praloš su ta kripta. Jai, tik svarbu, kad jos pinigai daugintųsi. Jei reikės sistema pakels kursą ir iki 100000 už bitcoiną, o jei reikės tai ir nusodins, iki 100.
Toliau visos biržos dirba pagal išankstinį susitarimą ir jų svetainių tech. sprendimai yra valdomi tų pačių savų programuotojų.
Pačios kripto piniginės taip pat yra priklausančios ne vartotojui. Biržinės piniginės automatiškai priklauso biržai. Vadinamos šaltos piniginės ar aparatinės, tik atrodo vartotojui, kad jos priklauso jam, bet iš tikrųjų jos ir juose laikoma informacija yra sukurta kažkieno, apie kuriuos vartotojas neturi jokių žinių.
Taigi tos visos off-line piniginės vienu momentu gali tapti paprastomis fleškemis, arba niekam nereikalingais prietaisais.
Toliau tas kriptos kasimas, tai yra vaizdo plokščių ir kitų prietaisų pardavėjų biznio planas. Taip paprastai tos kriptos neprisikasi, nes vėl viskas yra paskaičiuota taip, kad pirktum vis naujus įrenginius ir galvotum, kad tuoj bus geriau. Ir pačią kriptą tau už tą kasimą išrašo, vėl tie patys kurie ir kontroliuoja visą šitą kriptų sistemą.
Apibendrinant, iš kriptos užsidirbti įmanoma, bet nereikia pamiršti, kad vieną dieną ji gali kainuoti nulį, o paskui ir visai dingti. Ir niekas niekam jokių pretenzijų nepareikš, nes kursas nukrito iki nulio, o biržos užsidarė.